Janina ŠAPARNIENĖ
Pakruojietė policijai apskundė neištikimą vyrą. Žurnalistai sulaukia prašymų viešai pasmerkti „į kairę“ sukančius sutuoktinius ar gyvenimo draugus bei jų viliotojus. Užsakymų dėl neištikimybės netrūksta privatiems detektyvams. Neteisėtos aistros apsuka galvas įvairiausių sluoksnių žmonėms.
Policininkai tapo psichologais
„Pakruojietė neištikimu vyru skundėsi telefonu. Policininkai moterį guodė, patarė kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos. Žmones visada išklausome, nuraminame, išaiškiname, ką reikėtų daryti vienu ar kitu atveju“, – sakė Pakruojo policijos komisariato viršininkas Dalius Prakuraitis.
Didesnių galių kištis į tokias žmonių tarpusavio problemas įstatymai policijai nesuteikia.
Viršininkas sakė neprisimenantis, jog pareigūnų kas būtų prašęs pasekti neištikimą vyrą ar žmoną – tuo paprastai užsiima privatūs detektyvai, sekliai. Užtat pakruojiečių policininkų pagalbos šaukėsi pavydaus vyro sutuoktinė.
„Moteris prašė kriminalistikos metodais padėti įrodyti vyrui, kad jo tikrai neapgaudinėja, kad pavydas – be pagrindo. Net buvo pasiruošusi duoti ištirti savo drabužius dėl DNR – kad ant jų biologinius pėdsakus paliko ne kažkoks svetimas vyras“, – prisiminė neįprastą prašymą D. Prakuraitis.
Sekliams užsakymų netrūksta
Didesniuose miestuose įsikūrę privatūs sekliai užsakymų aiškintis galimus svetimavimus nepristinga.
Vieno iš privačių detektyvų biuro interneto svetainėje pateikiama stastistika, jog neištikimi buvo (ar siekė būti) 70-90 procentų apklaustų vyrų bei 40-50 procentų moterų. Viena iš šio biuro siūlomų paslaugų ir yra surinkti įrodymus apie užsakovo sutuoktinio neištikimybę.
D. Prakuraitis perspėja, jog svetimavimo įrodymų paieška gali pridaryti bėdų su teisėsauga: privačių seklių veikla nėra pakankamai apibrėžta įstatymuose.
Už neteisėtą asmens sekimą, laiškų perėmimą, kitokius veiksmus, pažeidžiančius žmogaus asmeninio gyvenimo privatumą, numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Siūlo bausti viešumu
Į redakciją vis kreipiasi žmonės, siūlydami laikraštyje viešai išgėdinti svetimautojus.
Pakruojo rajono gyventoja žurnalistams guodėsi, jog kaimynė vilioja jos vyrą, o tas neatsisako būti suviliotas.
Moteriai atrodė, jog aprašyti laikraštyje nedorą kaimynės elgesį – tinkama bausmė: „Tegul visas rajonas sužino, kad ji paleistuvė“.
Viliotoja buvo žinoma ne pirmus metus: asocialiai gyvenanti, girtaujanti, į socialinių tarnybų akiratį vis pakliūvanti moteris sudomindavo išgeriančius vyrus. Konfliktai su kaimynėmis dėl vyrų šią moterį lydėjo visur, kur ji gyveno.
Sulaukta redakcijoje ir siūlymų paviešinti amoralų elgesį žmonių, einančių vadovaujamas pareigas.
Vienam tokiam vadovui, paaukštintam pareigose ir perkeliamam dirbti į kitą vietovę, nukentėjėlis (ar nukentėjėliai) atsilygino sarkastišku sveikinimu laikraštyje. Sveikinimą pasirašė „raguoti vyrai“.
Tuo tarpu prieš kelis šimtmečius įkliuvusiems svetimautojams galėjo baigtis žymiai prasčiau.
Pakruojo dvare rengiama ekspozicija atkuriamų įrankių, kuriais būdavo kankinami nusikaltėliai, kortuotojai, kitokie nedorėliai.
Tarp kitų įrankių numatomas eksponuoti ir judantis „suolas“ paleistuviams: grandinėmis prirakintas žmogus būdavo sodinamas ant falo formos medinio kuolo, o pasilaikyti rankomis negalėjo, nes „suolo“ rėmuose stirksojo aštrios vinys.
