„Kiek laiko būsime Lietuvoje? Tik per šventes. Supraskite, darbai laukia“, - tokios nuotaikos šurmuliavo į gimtinę prieš šventes spiečiais grįžtančių emigrantų lūpose.
„Atsiprašome, tačiau visi bilietai skrydžiui į Lietuvą išpirkti“, - tokį atsakymą išgirdo daugelis per vėlai susigriebusių tautiečių, kurie nusprendė praleisti šventes kartu su gimtinėje likusiais šeimos nariais, artimaisiais ir bičiuliais. Suprantama, kad didžioji dalis emigrantų lėktuvų bilietais pasirūpino net prieš kelis mėnesius, todėl išvengė tokių itin nemalonių siurprizų.
Harmonija ir šurmulys
Tarptautiniame Vilniaus oro uoste prieš Kalėdas iš tikrųjų labai karšta. Skvarbių ir šiek tiek įsitempusių žvilgsnių armija, laukianti kol prasivers oro uosto laukiamojo durys ir pabirs mėnesiais nematyti mylimieji, šeimos nariai arba tiesiog labai geri draugai.
Jausmingi bučiniai, meilės kupinos šypsenos ir patys nuoširdžiausi apsikabinimai – tokį portretą buvo galima nutapyti prieš didžiąsias metų šventes užklydus į Vilniaus oro uostą. „Laukiame trijų draugų, kurie prieš metus išvyko dirbti į Londoną“ – pasakojo lietuviško alaus buteliu ir spalvotais balionais emigravusius draugus pasitinkanti keturių jaunuolių kompanija.
„Šiais metais su geriausia drauge baigėme mokyklą, tada ji išskrido į Airiją, o mano kelias pasuko Norvegijos link. Užsidirbau ir sugrįžau, o draugė užtruko ilgiau. Bet prieš šventes ji trumpam sugrįš. Labai pasiilgau, labai“, - nuoširdumu tryško rožes rankose spaudžianti 19-metė. Šių merginų susitikimas patvirtino, koks stiprus kartais gali būti ilgesys.
Net saulė ne tokia pati
Iš Londono šventėms sugrįžęs 35-erių Egidijus Kadys Balsas.lt pasakojo, kad Lietuvoje nebuvo jau 8 mėnesius. „Jau keletą metų kartu su drauge dirbame užsienyje, tuo tarpu Londone įsikūrėme prieš gerą pusmetį. Galiu pasakyti, kad susirasti darbą Lietuvoje nebuvo sunku, tačiau iš gaunamo atlyginimo buvo neįmanoma išgyventi. Londone situacija geresnė, nes per mėnesį galima uždirbti beveik dešimt kartų daugiau nei Lietuvoje“, - atviravo Egidijus.
Vyras pasakojo, kad Anglijos sostinėje gyvena nuomojamame bute. Įsigyti savo būsto kol kas neplanuojama. Anot Egidijaus, paprastas namas, atokiau nuo Londono centro, gali kainuoti apie 200 tūkst. svarų. Tokia pinigų suma statybose dirbančiam lietuviui yra sunkiai įkandama.
„Klaidinga teigti, kad emigrantai grįžta išleisti pinigų į Lietuvą. Suprantama, kad čia viskas gerokai pigiau, tačiau dalis uždarbio lieka šalyje, kurioje dirbama. Londonas yra brangus miestas. Tiesa, maistas, buitis – nereikalauja daug išlaidų. Tačiau butų nuomos kainos itin didelės. Per savaitę nuoma kainuoja apie 100 svarų“, - sakė E. Kadys.
Anot Balsas.lt pašnekovo, britų požiūris į vietinę darbo rinką užpildančius užsieniečius yra normalus: „Tikrai nesijaučiame „kitokiais“. Niekas į emigrantus skeptiškai ar atsainiai nežiūri. Jie vertina atvykstančią darbo jėgą, kuri labai stengiasi dirbti, kažko pasiekti. Vietiniai tikrai taip nedirba ir niekada nedirbs.“
Egidijus pridūrė, kad sugrįžti į Lietuvą jam buvo gana keista, nes taip ilgai dar niekada nėra išvykęs. „Mano tikslas užsidirbti pinigų ir grįžti į Lietuvą. Tikiuosi per 5-7 metus pasiekti užsibrėžtus tikslus. Daugiausiai planuoju dirbti 10 metų. Noriu gyventi Lietuvoje. Turiu tikslą sugrįžti, nes atrodo, kad Londone ir saulė ne ta, ir dangus kitoks“, - pokalbį užbaigė E. Kadys.
Ilgisi artimųjų
Tuo tarpu Dubline penkis mėnesius praleidusi 19-metė Rūta Goštautaitė pasakojo, kad gyvenimas Airijoje tekėjo ramia vaga: „Žmonės Dubline yra labai draugiški. Tikrai niekas nežiūri kreivai į atvykėlius. Visiškai kitaip nei Lietuvoje, kur vaikštant gatvėmis esi nuolat perveriamas kiek piktokų žvilgsnių. Dubline žmonės labiau atsipalaidavę.“
Kaip taip atsitiko, kad vos baigusi mokyklą, mergina nusprendė išbandyti laimę užsienyje? „Visada buvau spontaniška, todėl pabaigusi mokyklą nusprendžiau išvykti į užsienį, pasisemti patirties, išmokti kalbos. Iš baigiamojo anglų kalbos egzamino gavau vos 9 proc., tačiau tai manęs nesulaikė nuo kelionės į Airiją. Prisimenu, kad su drauge vasarai nusprendėme vykti užsidirbti pinigų, jog vėliau galėtume savanoriauti Argentinoje. Bet pradėjus dirbti ir užsidirbti planai pasikeitė“, - pasakojo R. Goštautaitė.
19-metė tikino, kad pirmieji žingsniai Dubline buvo lengvi. Ji nebuvo iš anksto susiradusi darbo, tačiau paieškos užtruko vos dvi dienas. „Susiradau padavėjos darbą. Man tiesiog pasisekė, nes su kalba tikrai buvo problemų. Tačiau dabar galiu laisvai susišnekėti su vietiniais. Pamenu, vos atvykus airiškas akcentas priminė murmesį. Jaučiausi keistai, tačiau viskas baigėsi gerai“, - tikino jauna emigrantė.
Rūta pasakojo, kad būdama Dubline labiausiai ilgėjosi šeimos, artimųjų, draugų. O Lietuvos? „Sunku pasakyti... Iš tikrųjų sunku“, - atsiduso 19-metė. Mergina pridūrė, kad po švenčių skris į Londoną.
„Ketinu studijuoti ir dirbti. Tikiu, kad pavyks viską suderinti. Iš pradžių lankysiu anglų kalbos kursus. O tada tris metus studijuosiu. Minčių visam laikui likti Londone neturiu. Vis tiek kada nors sugrįšiu į gimtinę“, - pažadėjo R. Goštautaitė.
