Vakar ugniagesiai gelbėtojai minėjo savo profesinę dieną – Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo. Kasdien atlikdami pareigą ugniagesiai rizikuoja savo sveikata ir gyvybe, tačiau materialinio paskatinimo nesulaukė net šventės proga.
Ugniagesių gelbėtojų profesinės dienos metu ne kartą kalbėta, kad šie pareigūnai dirba ugnies sūkuryje. Ugnis žmonių gyvenime suteikia daug gero – šildo, maitina, tačiau kartu gali būti ir labai žiauri, žudanti, pelenais paverčianti gyvenimus. Tokiais atvejais turi pasiaukoti ugniagesiai gelbėtojai.
Sulaukė tik įvertinimo
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Arūnas Tautkevičius teigė, kad iki vakar dienos visoje apskrityje gesinta jau daugiau nei 1 200 gaisrų. Tai 300 gaisrų daugiau nei praėjusiais metais. Be to, atlikta per 200 gelbėjimo darbų. Jų, palyginti su pernai, atlikta kiek mažiau. Jis pasidžiaugė, kad šiemet apskrityje mažiau ir žuvusiųjų ugnyje – aštuoni. Vienas iš valdybos tikslų ir yra, kad tokių nelaimių būtų dar mažiau.
Profesinės šventės proga vakar ugniagesiai gelbėtojai išgirdo daug gražių žodžių. Jiems linkėta lengvesnės tarnybos, mažiau gaisrų. Ugniagesiams gelbėtojams tiek Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, tiek rajono Savivaldybės atstovai įteikė savo padėkas. Pareigūnai sulaukė ir savo aukštesnės valdžios įvertinimo – garbingų apdovanojimų, padėkų, o kai kurie ir mokamų papildomų atostogų.
Priimdamas miesto Savivaldybės administracijos dovanojamą bonsą, A. Tautkevičius išreiškė viltį, kad kitais metais medelis pražys raudonais žiedais. „Mums, gaisrininkams, patinka raudonos gėlės, raudonai apsirengusios moterys ir raudoni gaisrinės automobiliai“, – juokavo viršininkas.
Ras ir paguodos žodį
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas teigė, kad į šventę susirinkę greitosios pagalbos medikų, policijos, kariuomenės ir kitų tarnybų bei organizacijų atstovai tik paliudija, kokie ugniagesiai gelbėtojai reikalingi ir jais pasitikima. Prisiminta ir Naujamiesčio bažnyčios gaisro istorija. Vyskupo teigimu, tuo metu viešėjo iš užsienio atvykęs jo draugas teologas. Jam didelį įspūdį padarė ugniagesių gelbėtojų darbas ir pasiaukojimas gesinant bažnyčią.
„Gaisrininkai per kelias pakopas peršokdami šoko ant stogo“, – dalijosi to meto įspūdžiais vyskupas.
Kadangi kolektyvas jaunas, linkėjo visada išlaikyti ir tokią dvasią. Kartu dovanojo keletą, anot vyskupo, jaunatviškų knygų – „dvasinio gelbėjimo literatūros“. Taip pat žadėjo vėliau dovanoti visą dėžę religinės literatūros – budinčių ugniagesių gelbėtojų bibliotekai. Vyskupas tikėjosi, kad jie ras jose ir tam tikros paguodos, kurios neretai prireikia po stresinių situacijų.
Moderniausi Lietuvoje
Šventės metu svečiams ir panevėžiečiams pademonstruota nauja technika. Ji, beje, įsigyta ne iš biudžeto lėšų, o pasinaudojus europine parama, dalyvaujant bendrame projekte kartu su latviais. Penkis, šiuo metu moderniausius Lietuvoje, gaisrinės automobilius, įsigijo už penkis milijonus litų. „Vieni geriausių šiandien Lietuvoje“, – džiaugėsi A. Tautkevičius.
Tai 44 metrų aukščio automobilinis keltuvas, pagamintas Suomijoje, kainavęs per 2 mln. litų. Jį galima iškelti aukščiau negu iki dvylikaaukščio namo. Nupirktos ir dvi automobilinės cisternos. Jose telpa po 10 tūkstančių litrų vandens, o jų siurbliai pagal technines charakteristikas gali pumpuoti 100 litrų per sekundę. Vienas šių automobilių vyks į Biržus, kad būtų arčiau kaimynų latvių, su kuriais įgyvendintas projektas.
Nupirktas ir štabo automobilis su specialia įranga gaisrams tirti, informacijai perduoti, internetu, diagnostika. Taip pat ir pusiau transportinis, pusiau keleivinis automobilis su specialia įranga – pripučiama palapine, didelio galingumo generatoriumi.
Pinigai ne pro šalį
Pasak Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko A. Tautkevičiaus, ugniagesiai gelbėtojai šį laikmetį gyvena savotiškai. Pažvelgus į kiemą pro langą į naujus automobilius, atrodytų, kad klesti, tačiau realiai taip nėra. Motyvacija ir atlyginimas nėra tokie, kad atlikdamas pareigą pareigūnas galėtų išlaikyti šeimą ir bent vidutiniškai gyventi.
Tad profesinę šventę ugniagesiai gelbėtojai sutinka gyvendami dviprasmiškomis nuotaikomis.
„Norėtųsi kaip geriau, o yra kaip visą laiką“, – paaiškino viršininkas.
Jo teigimu, blogai tai, kad biudžetinėse įstaigose krizė dar nesibaigusi. Pareigūnų už gerą darbą negali motyvuoti piniginėmis išmokomis kaip anksčiau. Be to, siekdami išsaugoti darbo vietas, solidariai eina nemokamų atostogų. Tad socialinės garantijos, įtvirtintos įstatymų, neįgyvendinamos, o tiek profesinės sąjungos, tiek patys ugniagesiai gelbėtojai reikalauja, kas priklauso, ir pasitaiko konfliktinių situacijų.
„Jie turi savo teisių ir bando jas įgyvendinti“, – sakė A. Tautkevičius.
Viskas, jo teigimu, priklauso nuo finansavimo. Galima ieškoti kitų sprendimo būdų, tačiau, viršininko manymu, jie tik dar labiau pagilintų problemas – tektų atleisti žmones. Kol kas žmonių atleisti netenka.
A. Tautkevičius nuogąstavo, kad kilus didesnei avarijai ar incidentui, gali nebeužtekti pajėgų. Šiai dienai visoje apskrityje trūksta 40 etatų, o tai reiškia, kad nesukomplektuota apie 8–9 procentus. Jo teigimu, komplektuoti daugiau komandų jie negali, nes etatai nėra padengti pinigais, tai yra jie nefinansuojami.
