Nusikalstamumas Lietuvoje švelnėja. Iš tikrųjų – kam gi imtis smurto ir apiplėšimų, jeigu galima tiesiog paskambinti nepažįstamam žmogui ir gražiai, bet įtikinamai pareikalauti iš jo pinigų. Ir jis savo noru atneš tau keletą arba keliolika tūkstančių. Pasirodo, norint šitaip pasipinigauti, nereikia net iš kalėjimo išeiti. Įdomus kuriozas, kad didelė dalis šitaip savanoriškai nusikaltėlius šelpiančių piliečių patys virsta nusikaltėliais – nes jų aiškus (nors ir neįgyvendintas) tikslas būna papirkti pareigūnus siekiant išvengti teisingumo vykdymo.
Na, o korupcija visada buvo švelni, nesmurtinė nusikalstamumo sritis. Švelnūs ir nuosprendžiai. Tokie švelnūs, kad ir prisipažinęs lieki nenubaustas, kaip atsitiko Donato Balčyčio ir jo smagios kompanijos byloje. Turbūt nereikia atlikti tyrimų norint sužinoti, ką apie šios bylos baigtį (tikėkimės, dar negalutinę) mano visuomenė. Nuomonė visiems blaiviai mąstantiems aiški. Čia netgi nereikia klausti, ką žmonės mano apie teismus, – šie jau yra sočiai susikompromitavę ir daugelio vertinami kaip gryniausia korupcijos perykla. Dabar čia klausimas dar blogesnis – ką visuomenė mano apie valstybę, kurioje nesugebama nuteisti netgi prisipažinusių Europos Sąjungos lėšų grobstytojų?
Ką galima galvoti apie valstybę, kurioje teismų savarankiškumo principas paverstas galimybe teismams nebaudžiamai skendėti korupcijoje? Visai neseniai Saulius Spurga rašė, kokia parodija pas mus virto valdžių atskyrimo principas.
Žmogus iš gatvės (o ypač iš kluono) mano štai ką: visas susimokęs elitas vagia Europos Sąjungos pinigus – pačios Europos Sąjungos jiems tik tam ir reikėjo. Tuo elitu laikomos dauguma politinių jėgų, išskyrus, žinoma, tą, kuriai vadovauja piktojo veido riteris, skelbiantis: „Tvarka bus“. Ir kaipgi nenorėsi tvarkos po tokių teismo sprendimų? Dar viena išvada: tokie teismų sprendimai sudaro įspūdį, kad teismai yra ne tik korupcijos, bet ir populizmo perykla.
Čia patenkame į itin bjaurų užburtą ratą. Jeigu politikai tokio sprendimo nekomentuos, jie bus neviešai apkaltinti priklausą elitui, kuris grobsto ES skiriamas lėšas. Jeigu protestuos, jie bus viešai apkaltinti darantys neteisėtą įtaką teismų darbui.
O minėtasis žmogus iš gatvės daro paprastą išvadą: įkliuvo smulkios žuvelės, bet ir tų nenuteisė. Žinoma, smulkios tai smulkios, išskyrus tai, kad viena žuvelė yra stambios žuvies sūnus. Šiaip ar taip, žmogus iš gatvės nusprendžia, kad jeigu tokių smulkių žuvelių teismai nesugeba nuteisti, tai prie stambių grobstytojų nė prisiliesti nedrįsta.
Įsimintina ir tai, kad, kaip praneša žiniasklaida, šitų jaunuolių machinacijų telefoninių įrašų klausiusiems prokurorams ausys leipo nuo jų žarstomų keiksmažodžių. Bet čia jau tikrai ne esmė – juk niekas nesako, kad tuos tipelius reikia teisti už tai, kad jų srėbtuvės vemia tokią pat leksiką kaip eiliniai gatvės chuliganai. Čia tik šiaip papildoma puošmena prie ES pinigus skirstančių veikėjų moralinio portreto.
O gal jie apskritai nekalti? Juk, kaip nupirktuose straipsniuose žiniasklaidoje patenkintas aiškino jų advokatas, ES pinigais suinteresuota firma kažkodėl nepasisiūlė prisipažinti, kad šiuos finansų skirstytojus papirko – vadinasi, nusikaltimo sudėties nėra.
Bet šiaip jau tokiomis sąlygomis veiksmingą kovą su populizmu (ir į jo uodegą nuolat įsikibusia Rusijos įtaka) atidėsime neapibrėžtai ateičiai.
