Panevėžio apskrityje surengtos mokinių apklausos apie sveikatą rezultatai apstulbino specialistus: daugiau kaip pusė mokyklinio amžiaus vaikų yra nesveiki. Moksleivių sveikata ir fizinis aktyvumas kasmet blogėja, tačiau niekas taip ir nežino kodėl, rašo „Respublika“.
Panevėžio apskrityje pirmą kartą šalyje vyko moksleivių apklausa, kurios metu 1048 šeštų klasių moksleiviai atsakė į klausimus apie savo mitybos ypatumus. Tyrėjai pripažįsta, kad tyrimas tik patikrino moksleivių žinias apie sveikos mitybos svarbą, tačiau neatskleidė tikrosios padėties. Mat atsakinėdami į klausimus moksleiviai taip ir nepaaiškino, kodėl nevalgo pusryčių, atsisako karšto maisto mokykloje, užkandžiauja riebiai ir saldžiai, geria saldikliais ir dažikliais paskanintus gėrimus.
Pirmadienį Panevėžio rajono savivaldybėje surengtame seminare apie moksleivių mitybos problemas tyrimą pristačiusi respublikinio mitybos centro Faktinės mitybos skyriaus vedėja Roma Bartkevičiūtė teigė, kad net 35 proc. apklaustų vaikų nevalgo pusryčių. Karštas maistas mokykloje nepasiekiamas beveik pusei moksleivių. Kasdien karštus pietus mokyklos valgyklose valgo vos 57 proc. vaikų.
Net 42 proc. mokinių atsakė nežinantys, kodėl nepietauja mokykloje. Trečdalis vaikų teigė nespėjantys, nes per trumpa pertrauka, valgyklose per ilgos eilės, o maistas neskanus, atvėsęs.
Tyrėjai patenkinti mokinių žiniomis apie sveikos mitybos įgūdžius. Du trečdaliai vaikų žino, kad kasdien reikia valgyti daržovių, vaisių, grūdų košių, pieno produktų, tačiau iš tiesų daržovių kasdien tevalgo vos 60 proc. apklaustų moksleivių.
Mokiniai neslėpė, kad iš mokyklose esančių gėrimų ir užkandžių aparatų dažniausiai perka šokoladinius batonėlius, gėrimus su saldikliais ir traškučius.
Tačiau bene labiausiai tyrėjus nustebino tai, kad tik 54,9 proc. vaikų mano, jog maitinasi tinkamai, kiti nežino, o 7 proc. prisipažino valgantys prastai.
Nemenka dalis apklaustųjų į klausimus neatsakė. Neatmetama galimybė, kad moksleiviai iš asocialių šeimų nenorėjo pasakyti visos tiesos apie skurdų kasdienį stalą.
Tyrėjų nenudžiugino ir žinios apie vaikų fizinį aktyvumą. Mūsų šalyje tik pusė vaikų priskiriami pagrindinei grupei. Kiti dėl širdies ir kitų negalavimų lanko parengiamąją.
Mokinių fizinės galimybės menkos, todėl fizinis krūvis per kūno kultūros pamokas jiems turi būti dozuojamas kaip vaistai. Net 14 proc. apklaustųjų nekenčia kūno kultūros pamokų dėl savo silpnumo, mokytojų spaudimo ir žiaurumo.
Respublikinio mitybos centro direktorius Albertas Barzda teigė, kad maistas mokyklose turėtų būti nemokamas. Tuomet lengviau būtų nuo mažens formuoti sveikus mitybos įgūdžius, o saldumynai ir kiti nesveiki skanėstai nebekeltų rūpesčių.
Genė SILICKIENĖ
