Atidžiai sveikatos reformos žingsnius sekantis buvęs sveikatos apsaugos sistemos strategas, administratorius, politikas, dabartinis "Sodros" Klaipėdos skyriaus vadovas Valdemaras Anužis mano, kad kai kurie šios srities sprendimai yra klaidingi ir gali brangiai kainuoti.
- Dirbdamas Klaipėdos apskrities vyriausiuoju gydytoju, buvote bene vienintelis, atkakliai siekęs specializuotų ligoninių prijungimo prie daugiaprofilinės. Ko nepavyko padaryti Jums vadovaujant, realizuojama dabar...
- Tuberkuliozės ligoninę senų seniausiai reikėjo integruoti į daugiaprofilinę. Kiek laiko praradome, iššvaistėme resursų, ir vis tiek tenka tai daryti sunkiu metu. Tai dėl to, kad pertvarkant sistemą susiduriama su asmeniniais interesais ir jie ima dominuoti prieš pacientų, valstybės interesus.
- Ar nustebino netikėtas sprendimas Švėkšnos psichiatrijos ligoninę prijungti ne prie apskrities, o prie Jūrininkų ligoninės, kurią vėlesniame etape žadama jungti prie universitetinės?
- Nustebino. Resursų valdymo požiūriu tai būtų klaida. Psichiatrija - be galo jautri sritis. Lietuva - per maža valstybė, kad skaidytų tokį rimtą profilį ir išdalytų keliems stacionarams. Gydytojų trūksta, finansiniai ištekliai dabar taip pat labai riboti, todėl išskaidyti šį profilį absoliučiai netikslinga.
Kas atsitiks išskaidžius? Atsiras dvigubas pavaldumas, dirbs du stacionarai su psichiatrijos profiliu - universitetinė ir apskrities ligoninės. Atsiras nesveika konkurencija dėl personalo, resursų, ir Švėkšnos ligoninei iškils daug problemų. Todėl psichiatrija turi būti vienose rankose.
- Į apskrities ligoninės psichiatrijos kliniką reikia integruoti ir Priklausomybės ligų centrą, kuriame bemaž nebėra kam dirbti.
- Ar pritariate, kad Klaipėdoje turi atsirasti du dideli ligoninių junginiai?
- Kas gero nuo to didumo? Jei nuo jo viskas priklausytų, tai karvė zuikį pavytų. O jei rimtai, prieš jungiant reikia gerai įvertinti to pagrįstumą vadybiniu ir medicininiu aspektais bei artimas ir tolimas pasekmes. Optimali ligoninė - iki 800 lovų.
Kitas dalykas - rajoninės ligoninės. Skuodo problema išspręsta, bet liko Kretinga, Gargždai. Reikia įvertinti galimybę šių miestelių ligonines integruoti į daugiaprofilines.
Kodėl ligoninės negali susivienyti į asociaciją, kuri priimtų sprendimus dėl centralizuotų pirkimų, diagnostikos paslaugų, kitų dalykų? Kodėl neįkūrus Klaipėdoje vieno stipraus diagnostikos centro, galinčio dirbti ištisą parą?
- Jei universitetinė ir Jūrininkų ligoninės bus sujungtos, manau, ateis laikas, kai jos vėl bus atskirtos.
- Kaip manote, kodėl savivaldybės taip siekia išlikti dabar jiems pavaldžių ligoninių steigėjais? Juk tai didelis finansinis įsipareigojimas...
- Ar savivaldybei trūksta darbų? Ar viskas išspręsta pirminėje sveikatos priežiūros grandyje?.. Manau, savivaldybė turi užsiimti tuo, kas jai priklauso.
Nacionalinėje sveikatos apsaugos koncepcijoje sakoma, kad pirminė sveikatos priežiūros grandis - savivaldybių, antrinė - apskrities, tretinė - Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija. Tai logiška. Bet buvo padaryta viskas, kad toks logiškas pasiskirstymas neįvyktų, nes antriniam lygiui - ligoninėms saugiau po savivaldybių sparneliu. Geri santykiai su politikais, savivaldybės administracija suformuoja tam tikrą komforto zoną. Ir čia apie jokią konkurenciją, racionalų resursų paskirstymą nėra ką kalbėti.
Jei, kaip skelbiama koncepcijoje, savivaldybės būtų rūpinusiosi pirmine grandimi, slaugos ir palaikomojo gydymo organizavimu, būtų buvęs nuimtas didelis krūvis nuo stacionaro. O išėjo taip, kad savivaldybės savo resursus atidavė stacionarams, o ne pirminei grandžiai.
Manyčiau, stacionarų organizavimas, pavaldumas yra ne savivaldybių kompetencijos klausimas. Savivaldybės per daug asmeniniais ryšiais susijusios su medicinos įstaigų vadovais, todėl racionalaus sprendimo dėl jų darbo priimti negali.
Savivaldybė tegu pagaliau užsiima tuo, kuo turi užsiimti - pirmine grandimi. Jei tai būtų dariusi, gal Klaipėdoje galėtume ne jungti ligonines, o vieną net uždaryti.
Savivaldybės, kurios turėtų rūpintis pirmine sveikatos priežiūra, per daug asmeniniais ryšiais susijusios su ligoninių vadovais, todėl racionalaus sprendimo dėl jų darbo priimti negali. V. Anužis
Genovaitė PRIVEDIENĖ
