Privačios sveikatos priežiūros įstaigos ministro dėmesio centre.
Šalies sveikatos apsaugos sistema vis dar nesustyguotas instrumentas. Per dvidešimt dvejus nepriklausomybės metus vienas po kito keitėsi sveikatos apsaugos ministrai – dabartinis Vytenis Povilas Andriukaitis suskaičiavo, kad jis jau septynioliktas. Kiekvienam naujam ministrui bandant derinti savaip, sistema vis strigo, neskambėjo darna ir susiklausymu.
Tris mėnesius sveikatos apsaugos sistemą iš naujo derinti bandantis sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis antradienį buvo Panevėžio svečias.
Neuždarys
Respublikinės Panevėžio ligoninės posėdžių salė, kurioje su gydytojais yra susitikę ir bendravę bene visi sveikatos apsaugos ministrai, seniai girdėjo tokį iškalba trykštantį sklandų pasisakymą, su kokiu panevėžiečiams medikams prisistatė ministras. Norėdamas iš arti pamatyti šalies sveikatos apsaugos situaciją ministras važinėja po Lietuvą. Panevėžyje jis praleido visą dieną, lankėsi miesto Savivaldybėje, vėliau Greitosios medicinos pagalbos stotyje.
Prieš užsukdamas į posėdžių salę V. P. Andriukaitis vaikščiojo po Respublikinę Panevėžio ligoninę, domėjosi įgyvendinamu kardiologinei pagalbai skirtu projektu, atnaujintomis palatomis, operacinėmis, pasigrožėjo Intervencinės radiologijos skyriuje įrengtu naujuoju angiografu, kuris, pasak skyriaus vedėjo Andriaus Pranculio, daug modernesnis, daugiau ligų išaiškinti padedantis, nei jau trisdešimt metų tarnaujantis senasis.
Atkreipęs dėmesį, jog ligoninei reikalingas antras liftas, ministras patikino, kad vienai geriausių šalies ligoninių negresia jokie nemalonumai – nei uždarymas, nei sumažinimas.
„Buvo pradėta negera taktika be analizės, be planavimų mažinti ligoninėse lovų skaičių, net dešimtyje rajono ligoninių nebeliko kai kurių skyrių. Tačiau bendras hospitalizacijų skaičius, pasirodo, išaugo“, – susitikime kalbėjo ministras.
Per šalti santykiai
V. P. Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad dabar labai trūksta pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų, medikų bendradarbiavimo, tarp jų gana šalti santykiai. Svečias, paklausęs, ar buvo kada surengta pirminio ir antrinio lygio Panevėžio sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų konferencija, pasitarimas ar koks kitas bendras renginys, išgirdo neigiamą atsakymą.
„Skirtingose įstaigose dirbantys medikai negali plaukti ant atskirų ledo lyčių, pažanga gali būti tik dirbant kartu“, – tikino ministras.
V. P. Andriukaičio kalba parodė, kad privačių sveikatos priežiūros įstaigų ramybėje palikti jis neketinantis. „Finansavimo prioritetas – tik viešasis sektorius. Svarbiausia medicinoje yra keturios sudedamosios dalys: piliečiai, nemokamas gydymas, valstybinė įstaiga ir įstatymo tvarka. Ar galima privačiam sektoriui skirti finansavimą? Nežinau. Konstitucija to neįpareigoja“, – teigė ministras.
Ilgėja eilė
Ortopedijos skyriaus vedėjas Julius Šileika atskleidė, kiek problemų susikaupė endoprotezavimo srityje. „Metus nebuvo perkami protezai. Operacijas, net planines, teko stabdyti. Nors dabar pirkimo procesas pajudėjo, tokių trukdžių ateityje norėtųsi išvengti. Ir taip labai pailgėjo skausmus kenčiančių ir operacijos laukiančiųjų eilė, pavyzdžiui, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje endoprotezavimo operacijos laukdavę 18 mėnesių, dabar jau turi laukti 30“, – ministrui skundėsi gydytojas.
Ministras tikino nenorintis švaistytis nemotyvuotais pažadais, juk pinigų šalies sveikatos apsaugai šiems metams daugiau skirta nebus – viskam turi užtekti 4 milijardų 100 milijonų litų. „Garantijas ir tą pačio balo vertę turime iki liepos mėnesio. Vėliau – matysime“, – nesižarstė pažadais ministras.
V. P. Andriukaitis atkreipė dėmesį į brangstančius tyrimus. Jį stebina situacija, kad valstybinėse įstaigose brangiųjų tyrimų atlikta daugiau negu numatyta, net Panevėžio ligoninė toje srityje metus baigė su minusu, kaip ir daugelis rajono ligoninių. „O privačios bendrovės gavo pajamų net kelis kartus daugiau, negu buvo numatyta“, – skaičiavo ministras.
Geriau „sesutė“
Ministras sakė, kad jam nepatinka įvesti kiti terminai ir kad sesutės pradėtos vadinti slaugytojomis, o gydytojai – sveikatos paslaugų teikėjais. „Tarsi nebelieka gydymo meno, gailestingumo, o tik verslas. Paslaugas vartotojai gali gauti turguose, kirpyklose, prekybos centruose, o ne ligoninėse ir poliklinikose. Čia gydytojai gydo“, – savo nuomonę išsakė ministras.
Jis atkreipė dėmesį į labai nevienodus medikų atlyginimus, lyginant Kupiškio, Panevėžio, Klaipėdos įstaigose dirbančiųjų. Gydytojų atlyginimai svyruoja nuo 1 075 iki 7 000 litų, o slaugytojų – nuo 800 iki 4 000 litų.
„O privačiame sektoriuje – nuo 2 000 iki 34 800 litų“, – pridūrė ministras.
Respublikinės Panevėžio ligoninės medikai pažėrė ministrui klausimų. Vienas jų buvo apie visuomenės ir medikų supriešinimą, gydytoja prisipažino, jog kartais svečiuose nedrįstanti prisipažinti esanti medikė, nes iš karto pasipila priekaištų lavina.
Medikus domino, ar bus imamasi priemonių, kad rezidentai neišvažiuotų į užsienį, ar bus suteikiami nusipelniusiųjų vardai geriausiems gydytojams, ar nesikeis Žalos atlyginimo pacientams įstatymas ir kt. Sveikatos apsaugos ministras žodžio kišenėje neieškojo – atsakė visiems.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
