Sveikatos sistemos apsaugos reforma reikalinga, tačiau jai įgyvendinti pasirinkti netinkami instrumentai, abejojama ir pertvarkos atitikimu Pagrindiniam šalies įstatymui, Konstitucijai, kuri garantuoja valstybės rūpestį žmonių sveikata.
Kaip naujienų agentūroje ELTA antradienį surengtoje diskusijoje sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė, įgyvendinant sveikatos apsaugos reformą buvo nueita paprasčiausiu keliu, reforma vykdoma valdininkams, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasirinkti metodai netinkami. Po pertvarkos planuojama palikti kelis mokslo ir gydymo centrus, po 8 respublikines ir regioninio lygmens ligonines, 39 rajonines ligonines, iš kurių 10 bus su chirurgijos ir akušerijos skyriais, 12 - tik su chirurgijos. Iš viso bus uždarytos 24 įstaigos.
Tai gyventojams sukels nepatogumų, pasunkės medicininių paslaugų prieinamumas. Be to, parlamentarė stebėjosi, jog prieš įgyvendinant reformą nebuvo perskaičiuoti gyventojų srautai, neištirtas jų sergamumas, neatliktas vertinimas, kaip naujovės atsilieps gaunamos paslaugos prieinamumui ir kokybei. Jau šiuo metu reforma priešina gydytojus su pacientais, medicinos įstaigų vadovus su personalu.
"Sveikatos sistemos pertvarka šiandien kaip niekad yra reikalinga, visi dirbantys sveikatos sistemoje sutinka, kad ją reikia vykdyti, tačiau ją reikia vykdyti civilizuotai, nepažeidžiant Konstitucijos ir teisės aktų. Manome, kad Vyriausybė, priimdama pertvarkos metmenis tiktai savo nutarimu, tai pažeidė. Sveikatos sistema yra labai jautri sritis, ir visos pertvarkos genialumas turi vykti tokiu aspektu, kad gyventojai, pacientai justų tik gerėjimą, kad būtų viskas labai gerai paskaičiuota, reglamentuotas finansavimas ir paslaugos", - teigė D. Mikutienė.
Vilniaus Sapiegos ligoninės, kurią ketinama naikinti, direktorius Gediminas Rimdeika apskritai suabejojo reformos viešumu ir atvirumu. Jis kaip pavyzdį pateikė savo vadovaujamą įstaigą. Sapiegos ligoninė privalo būti uždaryta, kadangi tai rajoninė ligoninė, be darbo liks apie 170 žmonių. Nelogiškas atrodo ir leidimas teikti ambulatorines reabilitacines paslaugas, bet neleisti teikti stacionarinių reabilitacinių paslaugų.
"Ar tikrai ši reforma daroma žmonėms? Ar tikrai yra paskaičiuoti ir pažiūrėti srautai, kaip vienoje vietoje įstaigai užsidarius ligonis keliaus, kokios sąlygos jo keliavimui?", - retoriškai klausė medikas.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius aiškino, kad ministerija su reformos įgyvendinimu neskubėjo, viskas buvo kruopščiai analizuojama, derinta su atsakingomis institucijomis. SAM skaičiavimais, sveikatos apsaugos reforma sutaupys 300-450 mln. litų, o naikinamų įstaigų darbuotojams bus išmokėta apie 25 mln. litų išeitinių kompensacijų. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas pabrėžė, kad ne ligoninių dydis lemia paslaugų kokybę, o tai kiek jų suteikiama.
"Jeigu ligoninėje yra mažai gimdyvių, operacijų, tai reiškia, kad pacientai jos nesirenka, tai visiškai nepriklauso nuo ligoninės dydžio. Tikrai matome kai kurias nedideles ligonines, kurios turi labai didelius srautus pacientų. Tai rodo, kad pacientas jose jaučiasi saugus, komfortiškai. Be abejo, jeigu chirurgas atlieka labai mažai operacijų, akušeris-ginekologas priima mažai gimdymų, tai jo kvalifikacija krenta ir tuomet paslauga yra nesaugi", - motyvavo M. Marcinkevičius.
D. Mikutienė pareiškė, kad, jeigu Seimas nutarimu kreipsis į KT (praėjusią savaitę Seimo opozicija paliko posėdžių salę, mat valdantieji esą neleido dirbti normaliomis sąlygomis - Seimo vicepirmininkas Raimondas Šukys neleidęs pakartotinai balsuoti dėl kreipimosi į KT dėl šalies gydymo įstaigų pertvarkos. Balsuojant, ar kreiptis į KT dėl šalies gydymo įstaigų pertvarkos, pritarta vieno balso persvara. Kai kurie valdančiųjų atstovai pareiškė, kad nesuveikė jų elektroninė balsavimo sistema. Antrąkart balsuojant vieno balso persvarą įgijo kreipimosi priešininkai, tačiau, opozicijai paprašius perbalsuoti, tokia galimybė nebuvo suteikta. - ELTA), tai reforma turės būti sustabdyta, o kreipimasis nagrinėjamas iš karto. Jeigu Seimas pavasario sesijoje nebalsuos už pastarąjį kreipimąsi, grupė parlamentarų vis tiek asmeniškai kreipsis į KT.
"KT gali spręsti, ar procedūriškai buvo teisingai einama, bet nemanau, kad teismas pradės spręsti, kur kokios paslaugos turi būti. Kaip specialistas manau, medicininė dalis sudėliota teisingai, dėl procedūrinių dalykų tegu sprendžia KT. Skirkime du dalykus", - teigė M. Marcinkevičius.
Parlamento opozicija yra užregistravusi nutarimo projektą, įpareigojantį Seimą kreiptis į Konstitucinį Teismą nustatyti, ar sveikatos sistemos reforma atitinka Konstituciją.
Parlamentarai siūlo Seimui prašyti Konstitucinio Teismo ištirti, ar Vyriausybės nutarimas "Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo" pagal reguliavimo apimtį ir normų turinį, taip pat pagal įsigaliojimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės, taip pat teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, asmenų lygybės, sąžiningos konkurencijos principams bei Vyriausybės, Sveikatos draudimo, Konkurencijos ir Sveikatos sistemos įstatymams.
Šį nutarimą pasirašė ne tik opozicijai, bet ir valdančiajai koalicijai priklausantys Seimo nariai, kuriems kyla abejonių ne tik dėl sveikatos sistemos pertvarkos ekonominio pagrįstumo, bet ir dėl jos teisėtumo.
