Keturis mėnesius dirbsiančiam sveikatos apsaugos ministrui ir Vyriausybei parlamentarai siūlo suktis greičiau, kad jau kitąmet būtų galima skaičiuoti atskirą sveikatos draudimo mokestį.
Nemažėjančios eilės poliklinikose, nepatenkinti pacientai, medikų trūkumas provincijos ligoninėse, didelis darbo krūvis ir jo neatitinkantis atlyginimas, padėkos vokeliai gydytojams, baigiantys numarinti papildomo sveikatos draudimo idėją.
Toks beveik antrą dešimtmetį reformuojamos sveikatos apsaugos sistemos veidas šiandien nebestebina nei ligonių, nei medikų. Panašu, kad su tuo apsiprato ir įstatymų leidėjai.
Vakar Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) nariai, į susitikimą pasikvietę naująjį - penkioliktąjį per 18 metų - sveikatos apsaugos ministrą Gediminą Černiauską, pageidavo išgirsti konkrečius atsakymus, ką naudinga per keturis iki kadencijos pabaigos likusius mėnesius Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gali nuveikti. "Situacija sveikatos apsaugos sistemoje gana rami. Nėra streikų, per didelio medikų nutekėjimo į užsienį", - teigė G.Černiauskas.
G. Černiauskas ("News Bridgepix" nuotr.)
Sistema nereformuota
SRK pirmininkas Antanas Matulas mano, kad padėtis sveikatos apsaugos sistemoje šiuo metu sudėtinga. Nuolat didėja pinigų sumos, kurias žmonės priversti primokėti už suteiktas paslaugas. Todėl nemažėja kyšiai. "Taip pat blogėja paslaugų kokybė, ypač mažesnėse savivaldybėse, iš kurių ligoninių, diferencijavus įkainius, bėga medikai. Jie išvyksta ne į užsienį, o iš mažesnių į didesnes gydymo įstaigas", - sakė A.Matulas.
Komiteto vadovo nuomone, dėl ekonomikos smukimo sveikatos apsaugos sistemos laukia itin sunkus metas. Jam beveik nepasirengta, neįvykdytos sistemos reformos. Pavyzdžiui, iki šiol nėra papildomo sveikatos draudimo.
Paklaustas, ar sveikatos apsaugos sistema atlaikys infliacijos šuolius, ministras tikino, kad šių metų biudžete tam tikslui numatyta pakankamai lėšų - net daugiau nei didėja kainos.
Tvarkys eiles
Pasiteiravus, kaip SAM ketina mažinti prie medikų kabinetų nutįsusias eiles, ministras aiškino, kad šiuo klausimu užsiims jo patarėjas. "Mūsų žmonės iš esmės pasitiki medicina, gydytojais, labiausiai juos žeidžia eilės, "chamizmas" ir neoficialūs mokėjimai", - teigė G.Černiauskas.
Kai kurių SAM vadovų nuomone, realiai eiles pavyks įveikti tik tada, kai visur bus įdiegta elektroninė registracijos pas medikus sistema. Be to, kitų metų biudžete numačius 20 mln. litų šeimos gydytojams už atliktus laboratorinius tyrimus kompensuoti maždaug milijonui asmenų nereikėtų eiti į kitas gydymo įstaigas.
Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė taip pat pabrėžė eilių problemą. Pasak jos, sergantiesiems lėtinėmis ligomis receptai toliau išrašomi mėnesiui, nors įstatymai leidžia ir trims. "Taip pat norėtųsi, kad paslaugų įkainiai būtų realūs, kad atvirai būtų pasakoma, kiek už paslaugą gali kompensuoti valstybė, o kiek reikia primokėti ligoniui", - kalbėjo V.Augustinienė.
Atskiras mokestis
SRK vieningai apsisprendė dėl atskiro sveikatos draudimo mokesčio įvedimo. Vyriausybė, Finansų ministerija ir SAM paragintos rudenį pateikti Seimui būtinų teisės aktų projektus. A.Matulas įsitikinęs, kad toks mokestis (neperžengiant esamų mokesčių ribų) gali būti įvestas jau kitąmet. "Sveikatos draudimo mokestis patektų tiesiai į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, o ne taip kaip dabar - per "Sodrą", - aiškino komiteto vadovas. Pasak parlamentaro, tada kiekvienas žmogus žinotų, kiek yra sumokėjęs, ir galėtų rinktis draudimo kompaniją, perkančią kokybiškesnes paslaugas ar geriau kontroliuojančią, kaip jos teikiamos.
A.Matulas taip pat mano, kad nuo 2009-ųjų sausio 1-osios ar liepos 1 dienos turi būti įvestas papildomas sveikatos draudimas.
LŽ paklaustas, ar iš naujosios SAM vadovybės tikisi realių darbų, komiteto pirmininkas prisipažino nežinąs, ką atsakyti. "Girdėjome daug teorinių pamąstymų, bet nedaug konkrečių pažadų", - po susitikimo konstatavo A.Matulas.
Įdomus viceministras
G.Černiauskas parlamentarams pristatė vos prieš porą dienų dirbti pradėjusį naująjį viceministrą inžinierių ekonomistą Algirdą Šešelgį, iki šiol daugiau kaip metus dirbusį Lošimų priežiūros komisijoje. Viceministras, vardydamas buvusias darbovietes, paminėjo vadovavimą Savigydos pramonės asociacijai, vienijančiai didžiausius Lietuvos ir užsienio maisto papildų, medicininės paskirties maisto produktų ir nereceptinių vaistų gamintojus bei prekeivius, užpildančius iki 80 proc. šių prekių rinkos šalyje.
Tuo metu ministras, paklaustas, ar dėl tokios buvusios viceministro veiklos neįžvelgia interesų konflikto grėsmės, sakė, kad "papilduose savaime nėra nieko blogo, nes tai yra vienas mūsų vartojimo objektų". A.Šešelgis yra vadovavęs Odontologijos klinikai. Jis buvo dabartinio Seimo pirmininko socialdemokrato Česlovo Juršėno patikėtinis per 2004 metų prezidento rinkimus.
Raimonda Ramelienė
