Ne saujomis ryti tabletes, o tiesiog nesirgti. Su tokiu lozungu kyla sąjūdis, nusitaikęs į sveikatos apsaugos sistemos perversmą. Naujojo sąjūdžio esmė – skatinti sveiką gyvenseną bei įteisinti natūraliąją mediciną. Sveikatos sąjūdžio entuziastai, mokslininkai, medikai teigia, kad šiandieninė cheminė medicina yra farmacininkų valdoma, nes vaistų versle sukasi milijardai litų. Ar realu prieš milijardus stoti su ramunėlėmis ir dėlėmis?
Kur sukasi milijardai, sveikata nerūpi
„Sveikatos apsaugos sistemą būtina pakeisti arba iš esmės sukurti naują“, – tokios ir panašios frazės skambėjo prieš savaitę Klaipėdos universitete įvykusiame pirmajame natūralios, alternatyvios bei papildomos medicinos forume. Vienas iš forumo organizatorių – buvęs šiaulietis Juozas Dapšauskas, Sveikuolių sąjungos valdybos narys, tikiu.lt redaktorius, šiaip aktyvus visuomenininkas.
– Ką norite pakeisti sveikatos apsaugos sistemoje? – klausėme Juozo Dapšausko.
– Prieš dešimt metų parengta Lietuvos sveikatos programa patyrė baisų fiasko – ji nėra įgyvendinta.
Rezultatai liūdni: gyventojų sergamumas didėja, daugėja ligų, kurios priklauso nuo paties žmogaus gyvenimo būdo: širdies, kraujagyslių ligų, vėžinių susirgimų.
Sveikatos programoje yra daug gražių lozungų apie pacientą, sveikatą ir gydymą, bet iš esmės vykdoma ta pati politika: lovų ligoninėse perstumdymas, pinigų perskirstymas.
Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad tik iki 10 procentų žmogaus sveikatą lemia medicina, o daugiau nei 50 procentų – žmogaus gyvenimo būdas.
Sveikatinimo keliu prieš pusšimtį metų pasuko Suomija, o teigiami rezultatai – akivaizdūs. Tyrimai rodo, kad tik 10 – 15 procentų Lietuvos žmonių tėra optimaliai fiziškai aktyvūs, tuo tarpu Suomijoje tokių yra 70 procentų.
– Kodėl Lietuvoje to negali būti?
– Valstybiniu mastu Lietuvoje visiškai nieko nedaroma. Nėra nei sveikos gyvensenos finansavimo, nei valstybės politikos. Net visuomenės atstovų pateikti skaičiavimai, siūlymai išmetami lauk.
Taip yra, nes šiandieninė cheminė medicina yra verslas, UAB-as, kuriame sukasi milijardai litų. Čia net nenorima, kad kažkas keistųsi.
Akivaizdus lobistinio projekto pavyzdys: Sveikatos apsaugos ministerijoje nuo kitų metų nuspręsta skirti 20 milijonų litų skiepams nuo gimdos kaklelio vėžio. Paskiepys, ir taškas, tarsi problema tuo būtų išspręsta.
Noriu pasakyti, kad niekas nebando neigti medicinos teigiamos reikšmės – tai suprantama visiems. Tačiau medicinos verslo galia įgauna ir akivaizdžiai neigiamų bei nusikalstamų aspektų.
– Teigiate, jog kovojama su simptomais ir pasekmėmis: atseit, susirgai – čiupk tabletes, bet kodėl susirgai, nesigilinama. Ar gali natūralios medicinos gydymo būdai konkuruoti su tradicine medicina? Tradicinės medicinos šalininkai ironizuoja: atseit, žmogus, susirgęs vėžiu, tikrai nebėgs gydytis žolelėmis...
– Mano nuomone, nėra teisinga natūraliąją mediciną vadinti alternatyviąja arba netradicine medicina. Kuri medicina – ar cheminė, ar per daugelį tūkstančių metų susiformavusi ir nukreipta į žmogaus sveikatos stiprinimą – yra iš tikrųjų tradicinė?
Tiesa ir tai, kad vadinamojoje alternatyviojoje medicinoje gali slypėti šarlatanizmo pavojų. Tačiau ar ne mažiau pavojų slypi ir vadinamojoje tradicinėje medicinoje?
Sistemą reikia pakeisti arba iš esmės sukurti naują todėl, kad dabar Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemos nėra – yra ligų gydymo sistema.
Natūrali medicina – podukros vietoje
Minėtame forume, kuris vyko Klaipėdoje buvo įsteigti Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai, kurie apjungs įvairias sveiką gyvenseną skatinančias iniciatyvas, organizacijas ir natūralios (papildomos, alternatyvios) medicinos specialistus.
Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų įgaliotu vadovu buvo patvirtintas medicinos mokslų daktaras, profesorius Algimantas Kirkutis. Jo nuomone, pacientai, mokantys sveikatos draudimo mokestį, yra savotiškai diskriminuojami.
Kadangi sveikatą stiprinanti ir sauganti natūralioji medicina Lietuvoje juridiškai nėra įteisinta, profesoriaus žodžiais, mūsų šalyje ji apskritai neegzistuoja: „Šioje srityje yra visiška saviveikla, “kas ką nori, tas tą daro“.
Oficialiai natūraliąją mediciną praktikuoti Lietuvoje gali tiktai gydytojai, baigę medicinos studijas ir išklausę specialius kursus.
Skirtingai nei mūsų šalyje, Prancūzijoje, Vokietijoje ar Belgijoje pilietis, turintis sveikatos draudimą, turi teisę pasirinkti, kokio gydymo pageidauja – įprastinio, pagrįsto cheminių vaistų vartojimu, ar alternatyvaus. Pavyzdžiui, Indijoje yra vakarietiškos medicinos sveikatos apsaugos ministerija ir ajurvedinės medicinos sveikatos apsaugos ministerija. Japonų medicinoje taip egzistuoja skirtingos gydymo sistemos.
Alternatyvios terapijos formas, pasakojo profesorius, ten visiškai ar iš dalies apmoka valstybinės draudimo įstaigos – ligonių kasos. Tuo tarpu pas mus natūralios medicinos centrų paslaugos ne kiekvienam įkandamos.
„Pas mus žmogui tėra vienas pasirinkimas – pirk tabletes ir gerk. Tradicinė medicina yra orientuota į simptomus, skauda – imk tabletę, išbėrė – tabletę, išaugo gumbas – išpjovė. Bet kodėl skauda, kodėl išbėrė, kodėl išaugo gumbas, nelabai ką domina“, – sakė medicinos mokslų daktaras.
Anot profesoriaus, natūralioji medicina susiduria su labai dideliu farmacijos kompanijų pasipriešinimu. Ir kaip nesipriešins: tyrimai parodė, kad vien Amerikoje per metus vaistams išleista apie 800 milijardų dolerių arba pusantro trilijono litų.
„Štai kokia yra rinka ir kaip ji dabar įsileis kokias žoleles ar dėles?“ – retoriškai klausė profesorius.
Politiką formuoja ministerija
Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas:
– Iš tiesų situacija nėra tokia bloga: kai kurios natūraliosios medicinos veiklos sritys, pavyzdžiui, homeopatija, kineziterapija, akupunktūra, yra teisiškai reglamentuotos, gydytojų veikla licencijuojama, jeigu jų kvalifikacija atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos keliamus reikalavimus.
Šias paslaugas Ligonių kasos gali dalinai finansuoti, ypač tais atvejais, kai jos įeina į paslaugų kompleksą, pavyzdžiui, reabilitacinio gydymo. Tačiau nemaža dalis natūraliosios medicinos paslaugų nėra įteisintos.
Sveikatos politiką formuoja Sveikatos apsaugos ministerija, kuri prisiima spręsti tuos dalykus, kurie turėtų būti jos tiktai kontroliuojami: pavyzdžiui, ministerija sprendžia, kaip ir kam skirstomos Ligonių kasų lėšos.
Apskritai ministerijos, kurios valdo didelius finansus, yra populiarios ir siekia įtakos.
Kad būtų išvengta šarlatanizmo, alternatyviojo gydymo paslaugos turi būti moksliškai išanalizuotos ir pagrįstos. Ne tik Lietuvoje, ir daugelyje kitų Europos šalių, nėra apsispręsta, kas, pavyzdžiui, yra dėlės.
Prieš trejetą metų šiuo klausimu buvo suburta darbo grupė. Esu įsitikinęs: ją būtina atgaivinti. Seimo Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl natūraliosios medicinos veiklos sričių reglamentavimo bei įteisinimo.
Sigita STONKIENĖ
