Čipsai – nesveika. Vaikystėje tokia fraze tėvai mokė ne vieną vaiką. Tuo metu suaugusius nuo bulvių traškučių ir panašių užkandžių bando atkalbėti medikai ir mitybos specialistai. Jie gąsdina ne tik antsvoriu ir su juo susijusiomis ligomis, bet ir vėžiu. Nepaisant to, daugybė žmonių ir toliau mėgaujasi aliejuje mirkstančiais skanėstais. Kodėl nesijaudinama dėl sveikatos? Dažniausiai išgirstamas atsakymas – paprasčiausiai skanu. Na, o kiti dėmesį kreipia į kainas.
Ironiška, jog didėjanti nesveiko maisto paklausa yra susijusi ir su sportu.
„Jie savo piką pasiekia krepšinio, futbolo čempionatų metu. Tada pardavimai gali pakilti iki keliolikos kartų. Ypatingai prieš kokias nors svarbias rungtynes“, - pasakoja UAB „Maxima LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė.
Pietaujančio vyriškio rankose – kone tradiciniu lietuvišku patiekalu tapęs kebabas. Per pastaruosius penkerius metus vadinamųjų kebabinių mūsų šalyje pridygo, kaip grybų po lietaus. Verslininkai mano, jog klientus vilioja ir nedidelės kainos ir pakankamai kokybiški produktai. Na, o paklausti apie gausybę kaloringo padažo, kuris dažniausiai liejasi pro kraštus, tikina, kad žmonės patys jo reikalauja daugiau.
„Visi tie dalykai yra parduodami parduotuvėse. Kodėl žmonės mėgsta – nuo protėvių, ir nežinau, kurioje vietoje nesveikas tas maistas. Gal, kad jisai yra kartu suvyniotas. Aišku, jis gana kaloringas, tačiau, jei žmogus sportuoja ir jo dažnai nevalgo, tai manau, kad tai normalus maistas“, - mano kebabinių tinklo vadovas Gerardas Butvilas.
Tad visgi kokios paslaptingos jėgos žmones traukia prie greito ir dažniausiai nesveiko maisto? Specialistai įvardija įvairias leistinas chemines medžiagas, kurios skatina alkį, o suviliojusius kviečia dar ir dar tokius produktus vartoti.
„Yra tam tikros medžiagos, kaip skonio stiprikliai, kurie yra leidžiami maisto priedai. Jie sustiprina skonį ir tokie produktai atrodo skanesni. Ypač mėsos produktuose ir gliutomatai visokie“, - Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Almantas Kranauskas.
Dažnai greitas maistas yra vadinamas kaloringu, yra kupinas druskos. O ar galėtų būti atvirkščiai? Ar, tarkime, mėsainis galėtų tapti sveikos mitybos dalimi?
Išties, šiuolaikinė kulinarija siekia sveikatingumo ir net greito maisto restoranai permąsto sudedamąsias patiekalų dalis. Stengiamasi naudoti kuo mažiau riebalų, druskos. Galų gale, mėsainiuose ar sumuštiniuose patiekti tikrą mėsą. Mat daugumoje tinklinių užkandinių ruošiama – skirtingų gyvulių ir ne pačių delikačiausių jų kūno vietų mėsa. Tuo metu iš užsienio vežama, kokybiška atsieina nemažus pinigus.
„Kai darai sveikesnį maistą, bandai išpopuliarinti, sakyti žmonėms, kad turime daug geresnį maistą. Tai kainuoja. O mūsų žmonės dar nelabai pratę prie tokių kainų“, - svarsto virtuvės šefas Romas.
Štai specialistai mūsų norą alkį malšinti organizmui kenksmingu, sunkiu maistu paaiškina geneologija. Mat senovėje, sudėtingomis sąlygomis gyvenę protėviai privalėjo maitintis riebiai.
„Tos tradicijos, kurios atėję iš mūsų prosenelių – jos likę. Žmonės parduotuvėse renkasi riebesnius produktus. Gamintojai prie to prisideda. Vietoj to, kad formuotų įgūdžius sveikesnės mitybos, jie pataikauja tokiam primityviam skoniui“, - pasakoja A. Kranauskas.
Pastaraisiais metais Lietuvoje nutukusių žmonių pradėjo sparčiai daugėti. Padariniai skausmingi. Pagal infarktų ir insultų skaičių Europos Sąjungoje užimame pirmąją vietą.
