Šokiruojanti statistika apie mokinių sveikatą ir mitybos įpročius paskatino šalies bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių maitinimo tvarkos permainas. Sveikatos apsaugos ministro Raimundo Šukio patvirtinta tvarka „praktiškai“ įsigalios prasidėjus naujiems mokslo metams, bet jau dabar su šiais pokyčiais susiduriantys mokyklų ir moksleivių maitinimą organizuojančių įmonių vadovai gūžčioja pečiais, mat, anot jų, pokyčiai kelia ne tik daug painiavos, bet ir dvejonių, ar pavyks su turimais ištekliais pasiekti reikalaujamą rezultatą.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos laikinai einanti Komunikacijų skyriaus vedėjo pareigas Lina Biekštaitė komentuodama situaciją sakė: „Reglamentuotas maitinimo organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose nėra naujovė. Iki mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir įsigaliojusio šių metų liepą, mokinių maitinimo organizavimo reikalavimus nustatė Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Peržiūrint šią higienos normą buvo priimtas sprendimas mokinių maitinimo organizavimą reglamentuoti atskiru teisės aktu atsižvelgiant į šio klausimo aktualumą.“
Mokyklose draudžiamų produktų sąrašas ilgėja
Pašnekovės teigimu, mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašu nustatoma, kad mokykloje mokiniams maitinti negali būti tiekiami šie maisto produktai: bulvių traškučiai, kiti riebaluose virti gaminiai, saldainiai, šokoladas, konditerijos ir kiti gaminiai su šokoladu ar kremu, maisto produktai su tam tikrais maisto priedais, kurie nurodomi apraše, gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai, gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto, sultinių koncentratai, rūkyta žuvis, konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai, mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai, maistas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba maistas, į kurio sudėtį įeina genetiškai modifikuotų organizmų.
Į šį draudžiamų produktų sąrašą patenka daug riebalų, cukraus ar druskos turintys maisto produktai, nealkoholiniai gėrimai su maisto priedais, gazuoti gėrimai; genetiškai modifikuotas maistas ar genetiškai modifikuotų sudedamųjų dalių turintys produktai, kurie buvo nerekomenduotini mokinių maitinimui ir anksčiau galiojusioje higienos normoje.
„Mokinių maitinimui rekomenduojamų maisto produktų sąrašas, palyginti su anksčiau galiojusiais reikalavimais, nepasikeitė“. – tikino L. Biekšaitė.
Ką mokyklose valgys vaikai?
Po to, kai moksleivių lėkštėse neliks produktų, kurių etiketes „puošia“ raidės „E“ ar mistiškas ir daug kam siaubą keliantis GMO trumpinys, kyla klausimas: ką vaikai mokyklose valgys, kad pokyčiai duotų teigiamų rezultatų?
Mitybos specialistai savo rekomendacijose mini daržoves, bulves, vaisius, uogas ir jų patiekalus, sultis, grūdinius ir ankštinius produktus. Sąraše taip pat yra pienas ir pieno produktai, liesa mėsa ir jos produktai, žuvis ir jos produktai, augalinis aliejus, kiaušiniai, geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo.
L. Biekštaitės teigimu, siekiant užtikrinti kokybišką mokinių maitinimą, Mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos apraše įtvirtinti reikalavimai, kad mokykloje maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią dieną bei turi būti kokybiškas, įvairus ir atitikti saugos reikalavimus.
„Mokinių maitinimo organizatoriams sudaryti tinkamus valgiaraščius turėtų padėti visuomenės sveikatos specialistų parengti pietų patiekalų receptūrų pavyzdžiai, tačiau jei pateiktos pietų patiekalų receptūros neatitinka mokyklos poreikių, leidžiama mokinių maitinimą organizuoti pagal savarankiškai sudarytus valgiaraščius. Tik juos reikia suderinti su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, kaip buvo daroma ir iki šiol“, – sakė pašnekovė.
Kertasi logika ir galimybės
Kauno Vaižganto vidurinės mokyklos direktorė Lydija Merfeldienė komentuodama situaciją sakė: „Valgyklos nesugebės už nustatytas sumas patiekti vaikams ekologiško ir sveiko maisto. Juk patys lankomės ekologiškuose turguose ir matome maisto kainą. Akivaizdu, kad keičiant mokinių maitinimo taisykles, logika kertasi sugalimybėmis.“
„Neramu, kad metų viduryje galime turėti rimtų finansinių sunkumų, įklimpti į skolas, nes dabar norėdami išsaugoti savo darbo vietas ir verslą tiek mokyklų vadovai, tiek maisto produktus mokykloms tiekiančios įmonės sutinka su visais naujais reikalavimais, bet kas bus tuomet, kai paaiškės, kad tai nevisai atitinka realias galimybes?“,– kalbėjo mokyklos vadovė.
Anot pašnekovės, kartais valdžios institucijos ima drastiškai taupyti ir nesivargina pasidomėti, kaip iš tiesų jų priimami sprendimai atrodo praktikoje. „Negalima visko taip imti paprastai ir sumažinti. Mane pribloškė žinia, kad vaikai mokyklose pusryčių negaus, nes valstybei reikia sutaupyti papildomų milijonų. Vargu, ar taupoma ten, kur reikia. Žinoma, vaikai, kurie mokykloje pietauja už tėvų duotus pinigus, pajus kainų didėjimą, bet tai tik viena medalio pusė, mat mokyklos vadovybė turi rasti išeitį, kaip pamaitinti tuos vaikus, kurie mokykloje valgos nemokamus pietus, nes reikalavimai didėja, o finansavimas – ne. Vien pernai mūsų mokykloje nemokamai pietaudavo apie 190 moksleivių“, – kalbėjo susirūpinusi vadovė.
Pašnekovės teigimu, naivu tikėtis, kad už tris litus pavyks išsaugoti kokybę ir kiekybę, tad maistą mokykloms tiekiančios įmonės bus priverstos ieškoti būdų, kaip suktis iš keblios padėties ir nebūtinai tai bus pati geriausia išeitis moksleivių atžvilgiu.
Moksleivių maistas brangs
Pilaitės vidurinės mokyklos vadovas Zotikas Popovas, paklaustas, kaip vertina vaikų maitinimo reikalavimų sugriežtinimą, sakė: „Vertinu teigiamai, nes į dalykus, susijusius su vaikų sveikata, negalima žvelgti atsainiai. Tokie vaikų maitinimo tvarkos pakeitimai mūsų mokykloje nėra naujiena, jau gerokai anksčiau nutraukėme prekybą nesveiko maisto produktais.“
Apie tai, ar kils papildomų problemų bandant prisitaikyti prie bendros tvarkos, pašnekovas sakė: „Tikimės, kad nesklandumų nekils, juk išeitis visuomet yra ir prisitaikyti prie naujų reikalavimų reikės. Žinoma, viskas bus aiškiau rugsėjo mėnesį, kai imsime dirbti pagal naująsias maitinimo taisykles.“
Direktoriaus teigimu, šiuo metu Pilaitės vidurinėje mokykloje sočius pietus moksleivis gali pavalgyti už 5–6 litus, kiek galėtų kilti maisto kainos ateinančiais mokslo metais, Z. Popovas prognozuoti nesiryžo.
Mokykloms maistą tiekiančios įmonės „Kretingos maistas“ vadovė Alisa Norkuvienė, paklausta, kaip vertina vaikų maitinimo tvarkos pokyčius sakė: „Didžiausias minusas yra tai, kad nurodymai dėl tvarkos pakeitimų buvo išleisti labai vėlai ir šiuo metu esama sumaišties. Gamintojai nebuvo pasiruošę tokiems reikalavimams ir dėl to rugsėjo mėnesį gali būti šiek tiek mažesnis produktų asortimentas.“
Pašnekovės teigimu, jau pavyko suderinti būsimus valgiaraščius, vyksta derybos su žaliavų tiekėjais.
Į klausimą, ar nauji reikalavimai turės įtakos tiekiamo maisto kainai, pašnekovė atsakė: „Mūsų įmonė dirba su didmeniniais tiekėjais, tad nuolaidų ir maisto kaina vaikams neturėtų kilti. Planuojama ekologiškų patiekalų linija, šie bus truputį brangesni. Nors Lietuvoje gausu neva ekologinių ūkių, kai ėmėme domėtis, paaiškėjo, kad realiai reikalavimus atitinka vos keletas, tad dėl daržovių kainos nėra aišku, teks laukti derliaus nuėmimo pabaigos.“
Apie tai, kaip naujoji tvarka paveiks mažas maistą mokykloms tiekiančias įmones, moteris sakė: „Mažos įmonės gali turėti rimtų sunkumų ir teks spręsti kainos ir kokybės klausimą. Mokinių maitinimą mokyklose kontroliuoja ir mokyklų vadovai, tad belieka tikėtis, kad bus saugomi vaikų interesai.“
