Švedijos karo muziejaus archyve, Stokholme, atrastas piešinys su Joniškio miesto vaizdu, pieštas švedų karo kartografų 1703 metais. Tai — seniausias žinomas apskrityje atvaizdas ir vienas seniausių vaizdų po Vilniaus ir Biržų Lietuvoje. Piešinį atradęs Šiaulių universiteto Istorijos katedros lektorius, humanitarinių mokslų daktaras Ernestas Vasiliauskas dabar juokiasi, kad griebė ieškoti validolio, nes susimaišė begalinis džiaugsmas ir šokas. Radinys — esminis įvykis ir šalies istorijoje.
Krašto ir visos Lietuvos sensacija
E. Vasiliauskas po savaitės darbo Švedijos karo archyvuose į Lietuvą parvežė unikalų atradimą — seniausią Joniškio miesto atvaizdą. Karo batalijų piešinyje kaip ant delno 1703 metų vasario 1— 3 dienos Joniškis.
„Širdis vos nesustojo, kai pamačiau po piešiniu užrašyta “Janiskj i Littauen“, — prisiminė E. Vasiliauskas.
Seniausi žinomi Lietuvos atvaizdai — XVI amžiaus Vilniaus miesto piešinys Georgo Brauno atlase ir XVII amžiaus Biržų tvirtovės ir miesto raižiniai, iš kurių garsiausia — Tomo Makovskio graviūra.
„Todėl iš žinomų atvaizdų Joniškio miesto piešinys yra vienas seniausių Lietuvoje ir seniausias atvaizdas Šiaulių krašto mastu“, — neabejoja E. Vasiliauskas.
Seniausias Šiaulių atvaizdas — Napoleono Ordos pieštas pilnas Šiaulių bažnyčios vaizdas 1875 metais. E. Vasiliausko atrastas seniausias Joniškio vaizdas pieštas net 170 metų anksčiau.
Tokio atradimo nei krašte, nei Lietuvoje seniai nėra buvę ir nebesitikėta ko nors senesnio rasti.
E. Vasiliauskas, kelis mėnesius piešinį tyrinėjęs, neabejoja, kad piešinys pasitarnaus archeologiniams Joniškio tyrinėjimams, nes yra gana tikslus.
„Joniškiui, visam Šiaulių kraštui ir Lietuvai šis atradimas yra neįkainojamas tyrinėjant šalies provincijos miestelių praeitį. Didieji miestai turi savo atvaizdus, o provincija to neturi, neaišku, kokia ji buvo“, — sakė sensacingą medžiagą atradęs istorikas.
Pagal piešinį galima tyrinėti karo, architektūros, kraštovaizdžio istoriją.
Paaiškėjo daug klausimų
Kol kas E. Vasiliauskas į Lietuvą parvežė tik skaitmeninį piešinio variantą.
Nežinomo švedų kartografų piešinyje pavaizduota senoji, dar iki perstatymo, buvusi bažnyčia, turgaus aikštė.
E. Vasiliauskas beveik neabejoja, kad bažnyčios dešinėje yra pavaizduota Joniškio rotušė, apie kurios egzistavimą iki šiol iš viso nežinota.
„Kadangi Joniškis Šiaulių ekonomijoje buvo vienintelis savivaldos miestas, negali būti, kad nebuvo rotušės“, — dalijosi atradimais E. Vasiliauskas.
Jis archeologinių tyrimų metu 2006 metais Joniškyje po Baltąja sinagoga kaip tik rado mūrinio pastato pamatus. Iš piešinio aiškėja, kad tai ir galėję būti jame pavaizduoto pastato pamatai. Piešinyje pastatas ypatingai išryškintas, ryškesnis už pastatus pirmame plane, vadinasi, tai strateginis, svarbus miestui pastatas.
„Aš jau archeologinių tyrinėjimų metu spėjau, kad tai rotušės liekanos, nes tuo metu mūras Šiaurės Lietuvos provincijoje buvo didžiulė prabanga. Kasinėjimų metu radome koklių, o koklinės krosnys buvo tik su kaminais. Piešinyje rotušės pastatas pavaizduotas su kaminu“, — pastebėjo E. Vasiliauskas.
Pagal išlikusią senosios, dar iki perstatymo, Joniškio bažnyčios Jankelio Fišerio darytą nuotrauką E. Vasiliauskas nustatė, kad langai, kontraforsai visos kitos detalės sutampa ir nuotraukoje ir švedų piešinyje. Išskyrus bokšto stogą, jis piešinyje — smailesnis. „Bet žinant, kad bažnyčia yra ne kartą degusi XVIII amžiaus viduryje, tikėtina, kad stogo konstrukcija buvo pakeista po gaisro“, — spėja E. Vasiliauskas.
Piešinyje yra pavaizduoti bažnyčios šventoriaus vartai, seniausioje Joniškio nuotraukoje jie taip pat yra. Piešinyje prie bažnyčios matosi ir pavaizduoti du kryžiukai, žinoma, kad tuo metu miesto kapinės buvo šventoriuje.
E. Vasiliauskas piešinyje išskiria du gyvenamuosius namus priešais bažnyčią. Jie kaip vos keletas kitų — su kaminais, visi kiti miesto statiniai — be jų. „Vadinasi, tiedu namai prie bažnyčios — turtingų miestiečių, gal burmistro. Daugelis — dūminės pirkios, tokiose pirkiose ir lietuvių, ir latvių kaimiečiai gyveno iki XIX amžiaus pabaigos, kaminas į mūsų namus atėjo visai neseniai. Aišku, kad švedams krito į akis namai be kaminų ir jie juos nupiešė, kaip jie mato mūsų miestelius“, — sakė E. Vasiliauskas.
Aiški piešinyje penkių gatvių struktūra, trys miškai, tikėtina, — Vilkiaušio (dešinėje), Kepalių (viduryje) ir Saugėlaukio (kairėje).
„Iš piešinio matyti, kad vietovė nemiškinga. XVII amžiaus dokumentuose esu radęs užsiminta, kad Joniškio krašte medienos nėra, todėl bažnyčią statė iš mūro“, — prisiminė E. Vasiliauskas.
2008 metais E. Vasiliauskas, archeologiniuose kasinėjimuose tyręs senojo Joniškio pakraštį dabartinės Dariaus ir Girėno bei Šiaulių Senosios gatvių sankryžoje surado sodybą, jokių kitų archeologinių objektų aplinkui nerado. Kaip tik piešinyje matoma tokia sodyba.
Lietuviai bėgo nuo švedų
E. Vasiliauskas piešinyje priekinėse pozicijose parodė puolančius švedų karius, o lietuviai nupiešti bėgantys, spėjama, pavaizduoto Vilkiaušio miško link.
Švedai nupiešti besiveržiantys Livonijos, Žagarės gatvių kryptimi, o lietuviai pavaizduoti bėgantys tuometinėmis Šiaulių ir Dvaro (dabartinė Žemaičių) gatvėmis.
E. Vasiliauskas literatūroje aptiko, kad 1703 metų vasario 1— 2 dieną Joniškis buvo šturmuojamas 300 pėstininkų, 150 raitelių su 2 patrankomis švedų kariuomenės karių — pėstininkų ar kavalerijos. Švedai puolę nuo Žagarės pusės. Jiems vadovavo Helsinkio pėstininkų pulko papulkininkis Kristianas Briukneris. Lietuviams vadovavo seniūno Grigaliaus Oginskio sūnėnas.
„XVII amžiuje švedai bandė paversti Baltijos jūrą vidaus ežeru ir jiems karai labai gerai sekėsi. Švedų kariuomenė buvo labai disciplinuota. O Lietuvos kariuomenė tuo metu nepasižymėjo drausme, valstybėje buvo taip pat chaosas, o Švedijoje buvo tvarka. Todėl švedams Joniškį kaip ir kitus objektus užimti nebuvo sudėtinga.
Į Švediją karo laimėtojai išsivežė daug karo trofėjų — vėliavų, būgnų. Iš Joniškio švedai kaip karo trofėjų parsivežė 2 vėliavas su sidabriniais antgaliais, 3 poras būgnų, keliasdešimt iečių. Vėliava — karinis LDK darinys, kurį sudarė apie šimtas karių„, — pasakojo E. Vasiliauskas.
Pasak istoriko, žymiai mažesnės švedų pajėgos lengvai įveikdavo kelis kartus didesnes jungtines kariuomenes.
Šiaurės Lietuva, Joniškio kraštas, pasak E. Vasiliausko, buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorija, Joniškis — Šiaulių Karališkosios ekonomijos savivaldus miestas.
Atradimą pasufleravo latviai
E. Vasiliauskas pasakojo, kad, bendraujant su latvių archeologais, išgirdo, kad latviai atrado nemažai istorinės medžiagos apie pilis, miestus Švedijos archyvuose.
„Jeigu latviai rado, vadinasi, galėjome tikėtis rasti ir mes“, — prisiminė E. Vasiliauskas. Iš dalies E. Vasiliausko mokslinę kelionę finansavo Lietuvos mokslo taryba. Dalį lėšų jis turėjo sumokėti iš savo kišenės.
Kodėl švedai piešė Latviją, Šiaurės Lietuvą — Joniškį?
„Livonijos dalis (dabartinis Vidžemės istorinis etnografinis regionas Latvijoje nuo Rygos Estijos link) nuo 1621 metų priklausė Švedijai iki Šiaurės karo pabaigos, maždaug 1710 metų. O kadangi švedai buvo geri kartografai, savo valdomas teritorijas ir strateginiais sumetimais, ir tvarkant žemes reikėjo užfiksuoti. Be to, švedams reikėjo orientuotis teritorijoje, kad laimėtų karą, turėjo jam gerai pasiruošti — turėti tikslius žemėlapius. Todėl švedai ir turėjo puikius kartografus“, — pasakojo E. Vasiliauskas.
Švedai darė jų užkariautų ir jų interesus siekiančių žemių brėžinius, atvaizdus, piešinius, planus, vario raižinius. Kita dalis švedų kartografinės medžiagos skirta įamžinti jų karo pergalėms.
„Švedai per Kuršą pasiekė ir Šiaurės Lietuvą, Joniškį. Pirmą kartą švedai įsiveržė į Šiaurės Lietuvą 1655 metais. Tuo metu sėkmė lydėjo švedus. Antrą kartą švedai įsiveržė į Lietuvą Šiaurės karo metu (1700— 1721 metai), tačiau Lietuvoje šis karas baigėsi apie 1709 metus. Joniškis švedus domino tik dėl patogios padėties koordinuojant karo veiksmus Šiaurės Lietuvoje“, — mano E. Vasiliauskas.
Atradimai dar laukia
E. Vasiliauskas tiki į Stokholmo archyvus važiuosiąs dar ne kartą. Kol kas surastas tik piešinys, pagal kurį turėtų būti sukurta ir vario graviūra.
„Ji tikrai turėtų būti“, — tiki E. Vasiliauskas.
Vario graviūra su seniausiu Joniškio atvaizdu, spėja E. Vasiliauskas, turėtų būti irgi Švedijoje.
„Graviūros yra žymiai puošnesni kūriniai, apatinėje dalyje centre visada būna pavaizduoti trofėjai — vėliavos, būgnai, patrankos“, — pasakojo E. Vasiliauskas.
Be to, graviūrose, pagal kitus pavyzdžius, objektai yra sužymėti raidėmis, o po piešiniu arba virš jo yra parašyta, kas tai per objektas.
„Važiuosiu ir mirtinai ieškosiu graviūros bei kitų piešinių“, — pažadėjo sėkmės paragintas E. Vasiliauskas.
Ernestas Vasiliauskas džiaugiasi, kad 2011 metais artėjantiems Joniškio jubiliejams jis iš Švedijos parvežė dovaną savo miestui.
Vasario 23 dieną sukaks 475 metai nuo pirmojo Joniškio paminėjimo istoriniuose šaltiniuose, kai vyskupas Jonas 1536 metais įsteigė Joniškio parapiją ir pirmąją Joniškio bažnyčią.
Dabartinei, perstatytai, Joniškio Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai sukaks 110 metų.
Joniškio savivaldai — 395 metai.
Geležinkeliui per Joniškį — 95 metai.
Saulės mūšiui, kuris siejamas su Joniškio rajono Jauniūnų kaimu, — 775 metai.
