Kadenciją Lietuvoje baigianti Švedijos ambasadorė mano, kad sprendimą, iš kurios šalies - Lietuvos ar Latvijos - tiesti elektros kabelį į Švediją, turėtų priimti visos trys Baltijos šalys.
„Kad ir kokį sprendimą rastumėte, tai turi būti Šiaurės ir Baltijos šalių sprendimas. Tad norime įsitikinti, kad, nepriklausomai nuo to, ar tiltas eis į Lietuvą ar į Latviją, jis yra naudingas visai Baltijai. Abi arba netgi trys Baltijos šalys turi susitarti tarpusavyje, į kur eis tiltas, tai ne mes spręsime“, - interviu dienraščiui „Verslo žinios“ sakė Malin Karre (Malin Šarė).
Anot jos, Lietuva nieko neteisinga nepadarė, o Latvija suprato, jog gali parduoti elektrą iš anglimis kūrenamos jėgainės, kuri dar nėra pastatyta: „Žinoma, visada gali būti diskusijų, ar tai yra moderniausias elektros gaminimo būdas“.
„Anksčiau jūsų dvi šalys tarsi berniukai smėlio dėžėje stumdėsi, konkuravo, bet, kaip suprantu iš susitikimų su jūsų ministrais, jau pradėjote tartis, kaip rasti visiems patogų sprendimą“, - sakė diplomatė.
Be to, jos teigimu, pastarieji įvykiai Gruzijoje ir tikimybė, kad Baltijos šalims gali kilti energetikos problemų, atskleidė, kad būtinybė Lietuvai ir Latvijai rasti sprendimą yra neatidėliotina: „Kaip suprantu, spalio pradžioje vyks susitikimas, kuriame, tikėtina, Baltijos šalys ras išeitį“.
Paklausta, ar Švedija remia Lietuvos siekius 2009 metų pabaigoje dar neuždaryti Ignalinos atominę jėgainę, M.Karre sakė, jog šalies vyriausybė nėra priėmusi tokio sprendimo.
„Mano supratimu, Lietuvos Vyriausybė siekia IAE pratęsimo, kaip būdo prašyti pagalbos iš EK, kitų šalių narių sprendžiant energetikos problemas. Čia padėti jau būtų mūsų pareiga, galbūt vykdant programas, didinančias energetinį efektyvumą. Kalbant apie IAE naudojamų reaktorių tipo nesaugumą, galbūt Lietuvos žmonės verčiau turėtų nerimauti dėl to, kad turi Ignalinos atominę“, - kalbėjo Švedijos ambasadorė.
