Švedija, garsėjanti savo itin stipria socialinės rūpybos sistema, kai kurių veikėjų namuose ir užsienyje buvo kaltinama sukelianti pavojų savo piliečių gyvybėms, nes nesiimama griežtesnių priemonių COVID-19 plitimui stabdyti.
„Ne, Švedijoje gyvenimas nevyksta kaip įprasta“, – šią savaitę tarptautinei žiniasklaidai sakė sveikatos apsaugos ministrė Lena Hallengren.
Švedija neįvedė visuotinio karantino, tik paskelbė rekomendacijų gyventojams likti namuose ir paragino „kiekvieną elgtis atsakingai“ ir laikytis nurodymų.
L. Hallengren, kartu su vicepremjere Isabella Lovin ir užsienio reikalų ministre Ann Linde surengusios specialią konferenciją tarptautinės žiniasklaidos atstovams, pabrėžė, kad ši Šiaurės šalis ėmėsi virtinės priemonių ir yra pasiruošusi prireikus jas išplėsti.
Vyresni kaip 70 metų gyventojai ir kitoms rizikos grupėms priklausantys žmonės buvo primygtinai paraginti vengti kontaktų su kitais žmonėmis. Švietimo institucijoms buvo rekomenduota vesti pamokas nuotoliniu būdu.
Taip pat buvo priimta ekonominių priemonių, turinčių sušvelninti poveikį žmonėms, kuriems tenka paimti nedarbingumą. Be to, gyventojai buvo ne kartą paraginti dirbti iš namų ir izoliuotis pajutus menkiausius koronavirusinės infekcijos simptomus.
Tarp griežtesnių priemonių yra draudimas rengti daugiau kaip 50 žmonių susirinkimus ir lankyti globos namus.
Ministrės pabrėžė, kad šios rekomendacijos poveikis yra juntamas.
Jų vertinimais, Stokholmo centre žmonių gatvėse sumažėjo apie 70 proc., o apie trečdalis sostinės gyventojų dabar dirba iš namų.
Tačiau, kitaip negu daugumoje Europos ir netgi kaimyninių Šiaurės šalių, restoranai ir pradinės mokyklos Švedijoje tebedirba. Be to, nors Stokholmo, kuris yra pagrindinis koronaviruso protrūkio epicentras šalyje, gatvės pastebimai ištuštėjusios, jis toli gražu nėra virtęs miestu vaiduokliu.
„Rusiška ruletė“
„Kiekvienas atsakingas už savo, kaimynų ir vietos bendruomenės gerovę. Tai galioja tiek esant įprastai, tiek krizės padėčiai“, – kalbėjo A. Linde ir pabrėžė, kad Švedijos strategija visų pirma grindžiama pasitikėjimu visuomene.
Atrodo, kad šį požiūrį rinkėjai vertina palankiai.
Šią savaitę analitinės agentūros „Novus“ paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad pasitikėjimas vyriausybe kovo mėnesį reikšmingai padidėjo. Vasarį 26 proc. respondentų sakė pasitikintys arba labai pasitikintys premjeru Stefanu Lofvenu, o kovą tokių buvo jau 44 procentai.
Vis dėlto Švedijos strategija patinka ne visiems.
Lundo universiteto matematikas Marcus Carlssonas savo vaizdo pranešime, paskelbtame per „YouTube“ ir cituotame Britanijos dienraščio „The Guardian“ bei kitų leidinių, netgi apkaltino vyriausybę žaidžiant „rusišką ruletę su Švedijos gyventojais“.
Praeitą savaitė medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbtame straipsnyje „COVID-19: mokantis iš patirties“ rašoma, kad „pirminis lėtas atsakas tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė ir JAV, taip pat Švedija, dabar vis labiau atrodo menkai pagrįstas“.
Kaip rodo portalo „Worldometers.info“ naujausi duomenys, Švedijoje koronaviruso infekcija patvirtinta 6 131 žmogui, o 358 pacientai mirė.
Trečiadienį šalies vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellis sakė, kad nors Švedijoje kelias savaites užsikrėtimo atvejų gausėjo gana lėtai, bet dabar stebima „gana stati kreivė“.
Sveikatos apsaugos tarnybos pranešė apie įrangos stygių, bet kol kas jos nėra kritiškai perkrautos, kitaip negu, pavyzdžiui, Italijoje arba Ispanijoje.
Vis dėlto Stokholmas planuoja šį savaitgalį atidaryti pirmąją lauko ligoninę, sostinėje sparčiai gausėjant užsikrėtimo atvejų.
Ketvirtadienį visuomeninis radijas taip pat pranešė, kad trečdalyje šalies savivaldybių esama patvirtintų arba įtariamų COVID-19 atvejų senelių globos namuose.
