Svarstoma, kaip išsaugoti Kauno pilies - seniausios mūrinės pilies Lietuvoje - archeologinių kasinėjimų metu rastus pilies fragmentus, liekanas, kad ne tik kauniečiai, bet ir miesto svečiai turėtų galimybę pamatyti istoriją lemiančias mūro, akmenų liekanas.
Kauno miesto savivaldybė yra parengusi projektą Kauno pilies teritorijoje požeminėms patalpoms įrengti, kuris yra rezerviniame sąraše gauti Europos Sąjungos lėšų. Tačiau penktadienį vykusiame darbo grupės Kauno pilies atstatymo darbams koordinuoti išplėstiniame posėdyje iškeltas kitas svarbus klausimas - kaip užkonservuoti ir apšildyti kasinėjimų metu rastas iškasenas, kad joms nepakenktų žiemos šaltis ir krituliai.
„Žiemai reikia būtinai pasiruošti, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai kas buvo iškasta, yra autentika, mūsų šalies ir miesto istorija, norisi, kad visi turėtų galimybę tai pamatyti”, - sakė Kauno miesto mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis.
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Dalius Šarakauskas pasiūlė rugsėjo mėnesį surengti plenerą ir pasitarti, kaip būtų galima išsaugoti iškastas liekanas, kad jas galėtų pamatyti visi pilies lankytojai. Buvo siūlyta prieš plenerą paskelbti visuomenės apklausą dėl tos vietos sutvarkymo ir įrengimo.
Kultūros paveldo objektus remiantys Norvegijos ir Europos paramos fondai skyrė beveik 2 mln. litų lėšų Kauno piliai restauruoti. Atlikus archeologinius piliavietės tyrimus ir parengus techninius restauracijos projektus, bus atkurtas geriausiai išlikęs Kauno pilies pietrytinis bokštas, pilį juosiančių sienų fragmentai, nutiesti inžineriniai tinklai. Bendra projekto vertė - 2,2 mln. litų.
Pirmojo darbų etapo metu vyko archeologiniai kasinėjimai, kurie jau yra baigti. Archeologai aptiko Kauno pilies istoriją praturtinsiančias XIV a. mūro liekanas, iškasamoje žemėje rasta XV-XVI a. keramikos šukių ir molinė paukščio figūra, kuri, kaip manoma, puošė čerpėmis dengtą pilies stogą.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Rimgaudo Miliukščio, projekto ekspertizė jau atlikta, pateiktos pastabos pataisytos, belieka išsiimti leidimą vykdyti darbus. Kauno pilies pietrytinio bokšto ir sienos fragmentų atstatymas turėtų prasidėti liepos viduryje.
Kauno pilis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m. Tuo metu ji buvo vienu svarbiausių lietuvių kovų prieš kryžiuočius atsparos punktų. Tai - gotikinis gynybinis statinys, turintis dvi eiles gynybinių sienų. Tai vienintelė tokio tipo pilis Lietuvoje.
Pilį kryžiuočiai puolė keletą kartų. Vygandas Marburgietis, kryžiuočių ordino diplomatas Prūsijoje rašė, jog Kauno pilis buvo mūrinė, turėjo aukštas sienas, stiprius bokštus ir buvo apsupta pylimų bei griovių. Ją gynė didelė ir gerai ginkluota lietuvių įgula, kuriai vadovavo kunigaikščio Kęstučio sūnus Vaidotas.
