Penktadienį spaudos konferencijos metu bendrųjų programų atnaujintojai pateikė įžvalgas, kokių pokyčių tikėtis viduriniame ugdyme ateityje, kaip atrodys mokinių pasiekimų vertinimas.
Privalomų kūrinių sąrašas trauksis
Vytauto Didžiojo universiteto docentė, lietuvių kalbos ir literatūros programos atnaujinimo grupės vadovė Žydronė Kolevinskienė pristatydama pagrindinius pokyčius akcentuoja, kad programos turinio atnaujinimas yra susijęs su kompetencija pagrįstu turiniu.
Naujojoje lietuvių ir literatūros programoje nuo tik žinių akcentavimo einama prie kompetencijų ugdymo.
Trumpai tariant, tampa svarbu ne tik ką mokinys žino, kokias žinias įgijo, bet ir kaip šiomis žiniomis geba naudotis, jas pritaikyti.
„Tą kaitą mes matome programoje palikdami mažiau privalomų autorių, didindami pasirinkimų galimybes, patiems mokytojams orientuojantis rinktis autorius, kūrinius ir analizės aspektus“, – kalbėjo Ž. Kolevinskienė.
Jos teigimu, svarbu pabrėžti, kad kompetencija grįstu ugdymu yra išskiriamos septynios kompetencijos: pažinimo, kultūrinė, komunikacinė, kūrybiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė, sveikos gyvensenos ir pilietiškumo.
Programoje numatoma, kad keisis ir mokinių pasiekimų lygiai – nuo šiol vietoje trijų jie bus keturi. Šalia patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo bus slenkstinis.
Anot Ž. Kolevinskienės, ši kaita lemia ir turinio pokyčius.
„Viduriniame ugdyme, skirtingai nei pagrindiniame ugdyme nelieka privalomo 70 proc. privalomų [kūrinių] programoje ir 30 proc., kai pats mokytojas gali rinktis.
Tai reiškia, kad tokių proporcijų viduriniame ugdyme nebebus, jos galios tik pagrindiniame ugdyme. O viduriniame ugdyme visas laikas yra skiriamas kalbai ir literatūrai, atsižvelgiant pagal klasės specifiką, mokymosi turinio apimtis, ugdomų gebėjimų sritį“, – sakė ji.
Ž. Kolevinskienė taip pat pabrėžė, kad literatūros programos sudarytojams buvo svarbu, kad nebūtų nereikalingų šalutinių temų, kad ji būtų įveikiama mokytojams ir mokiniams.
Daugiau meninės saviraiškos
Naujoji literatūros programą pristatanti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Viktorija Šeina-Vasiliauskienė pirmiausia akcentavo, kad šiuolaikinis literatūrinis ugdymas nebegali apsiriboti tik grožiniais kūriniais – turi pasipildyti ir negrožiniais tekstais ir kitų medijų kūriniais.
Taip pat užsimena ir apie savarankiško skaitymo aspektą: „Mokinys pats turi savarankiškai gebėti tekstą skaityti ir pasirinkti pats skaitymo strategijas“.
„Labai svarbu akcentuoti kūrinio daugiareikšmiškumą. Kartais susidaro įspūdis, kad mokiniai įsivaizduoja, kad yra vienas ir vienintelis kūrinio perskaitymo būdas, kuris yra užrašytas vadovėlyje, jį bereikia išmokti ir egzamino metu pakartoti. Norėtųsi, kad mokiniai ir mokytojai aiškiai suvokti, kad tekstai yra daugiareikšmiai ir jų perskaitymo būdų yra daug“, – kalbėjo ji.
Vertindami įvairių laikotarpių grožinės ir negrožinės literatūros ir įvairių medijų kūrinius, mokiniai taip pat ugdosi kritinį mąstymą.
„Mes jau dabar gyvename ir mūsų vaikai gyvens labai tirštoje informacinėje erdvėje, kur suvokti ją, perskaityti ją, ne tik matyti paviršines reikšmes, bet ir kas nėra tiesiogiai pasakyta, yra manipuliuojama skaitytoju. Matyti užtekstekstines reikšmes yra svarbu“, – sakė V. Šeina-Vasiliauuskienė, pridurdama, kad kritinis mąstymas ateityje bus vis svarbesnis.
Taip pat labai svarbu, kad mokiniai sklandžia, aiškia, taisyklinga kalba gebėtų raštu ir žodžiu kurti rišlius, kūrybiškus, probleminius įvairaus pobūdžio tekstus, pasirinkdami tinkamą struktūrą, nuosekliai ir kryptingai plėtodami temą, argumentuotai išreikšdami savo požiūrį, tikslingai remdamiesi literatūriniais ir kultūriniais kontekstais.
„Dar vienas aspektas – meninė saviraiška, kuri yra svarbi ir kur literatūra puikiausiai tinka. Čia lygiai taip pat kaip ir per dailės pamokas – mokiniai ne tik studijuoja paveikslus, bet ir patys piešia. Jie turi turėti galimybę išbandyti ir rašytojo vaidmenį. Žinoma, tai negali būti vertinama pažymiu, nes ne visi jie turi vienodus gabumus. Bet suteikti galimybę atsiskleisti mokiniams yra visiškai būtina, ypač turint omenyje, kad šiuolaikinis ugdymas yra orientuojamas į kūrybiškumo lavinimą“, – teigė NŠA atstovė.
Pokyčiai ne tik turinyje
Kaip ir minima aukščiau, naujojoje literatūros programoje norima, kad mokinys turėtų autentišką asmeninį santykį su skaitomu kūriniu.
Akcentuojama, kad kūrinys turėtų būti skaitomas įvairiais būdais (įprastu tempu, greitai arba lėtai, atidžiai, nuosekliai ir nenuosekliai), atsižvelgiant į teksto tikslą ir pobūdį, skaitomi ir analizuojami visų literatūros rūšių įvairių žanrų grožiniai bei negrožiniai ir įvairių medijų kūriniai (ištraukos).
Skaitomi tekstai meniškai ir kultūriškai vertingi programoje nurodyti privalomi, rekomenduojami ir laisvai pasirenkami XVIII-XXI a. visų literatūros rūšių ir įvairių žanrų lietuvių, pasaulio ir Lietuvos kitakalbės literatūros grožiniai ir negrožiniai kūriniai.
Konteksto pažinimas, anot V.Šeinos-Vasiliauskienės išliks svarbus kaip bet kokio teksto skaitymo būdas.
Taip pat pabrėžiama, kad kūriniai turėtų būti skaitomi savo malonumui, kultūriniams išprusimui, vėliau dalijantis savo skaitymo patirtimi su kitais.
Kaip nurodoma, programoje pateikti kūriniai yra chronologine tvarka, atrinkti atsižvelgiant į estetinės kokybės, kultūrinės reikšmės ir žanrinės įvairovės kriterijus.
Programoje rekomenduojami pasirinkti kūriniai gali būti keičiami kitais to paties autoriaus ar to paties laikotarpio kūriniais.
Baigiamasis vertinimas – iš kaupiamojo vertinimo ir egzamine surinktų balų
Pristatydama lietuvių kalbos ir literatūros išorinio apibendrinamojo modelio 11-12 gimnazinių klasių projekto vertinimą, NŠA Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė atstovė, paaiškino, kad egzamino bendrasis vertinimas susidarytų iš kaupiamojo vertinimo: dvi tarpinės užduotys po 20 taškų ir brandos egzaminas, kuris sudarys likusią mokinio vertinimo dalį – 60 taškų.
„Buvo planuota, kad ir lietuvių kalbos ir literatūros, ir matematikos, dalykų egzaminų tarpinės užduotys turėtų susidaryti iš dviejų dalių. Mokinys turėtų dalyvauti dvejose tarpinio užduočių įvertinimuose ir maksimaliai iš to galėtų susirinkti 40 taškų“, – teigė NŠA vadovė.
Siūloma, kad pirmas tarpinis įvertinimas būtų sudarytas iš dviejų dalių: kalbos pažinimo ir rašytinės kalbos vartojimo ir literatūros istorijos ir grožinio istorijos suvokimo testo.
Antra dalis – teksto suvokimo.
„Manome ir manėme, kad mokinys, atėjęs į antrą tarpinį įvertinimą galėtų skaityti daug skirtingo pobūdžio tekstų. Mes tikrai neapsiribotume tik žodiniai grožinės literatūros tekstais. Gyvename laikais, kai mus supa įvairaus pobūdžio tekstai ir mes susiduria ne tik su žodiniai tekstais, todėl mokinys turėtų ne tik skaityti, bet ir įrodyti, kaip supranta ne tik žodinius, bet ir audiovizualinius tekstus kaip ir per lietuvių ir literatūros egzaminą.
<…> Atėjus į egzaminą mokinys gautų keletą tokių tekstų. Su jais susiję būtų pateikti klausimai. Dalis jų vertinama galėtų būti vertinama automatiškai, dalis jų vertinama mokytojo. Mokinys turėtų parodyti gebėjimą susieti visus tuos tekstus, juos apibendrinti ir parašyti trumpą tų tekstų santrauką ar analizės apibendrinimą. Tokiu būdu jis mums parodytų ir kaip geba skaityti tekstus ir kaip geba atsirinkti esminę informaciją ir ją apibendrinti“, – sakė Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino dalyje mokinys rašytų rašto darbą. Kaip ir programoje yra akcentuojama, per egzaminą mokinys turėtų galimybę rinktis iš įvairaus jam siūlomų žanrų autorių tekstų.
„Manome, kad mokinys galėtų atlikti teksto užduotis, susijusias su grožine literatūra ir mažiaus susijusius su grožine literatūra. Vieni tekstai nežinomi, neprivalomi teksto interpretavimu ir taip pat galėtų mokiniui būti pateikti grožinių tekstų analizei lyginamajai, probleminio klausimo svarstymui“, – sakė NŠA vadovė.
Suskirstė į septynias pasiekimų grupes
Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Nijolė Toleikytė pristatė septynias moksleivių pasiekimų grupes.
Pirmojoje pasiekimų grupėje moksleivis skaito įvairaus pobūdžio tekstus, naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, randa informaciją.
Antroji pasiekimų grupė yra plačiausia. Tai yra grupė, kuri apibrėžia, kaip mokiniai aptaria skaitomus tekstus, analizuoja, interpretuoja, daro išvadas remdamiesi literatūros žiniomis.
Čia taip pat pažymima, kokiais aspektai turėtų būti nagrinėjami literatūros kūriniai 11-12 klasėje. Išskiriamos keturios teksto analizės ir interpretacijos grupės:
- Teksto analizei reikalingos žinios apie grožinį ir negrožinį, spausdintą ir skaitmeninį tekstą kaip struktūra (tūšis, tipas, žanras) ir jų taikymas;
- Atskirų grožinio ir negrožinio teksto struktūros elementų (veikėjų, veiksmo, erdvės, laiko, raiškos, temos, problemos ir kt.) analizė siejant su kontekstais ir lyginamas su kitais žodiniais tekstais;
- Vartojamos sąvokos, analizuojant tekstus;
- Kultūros epochų, literatūros modernėjimo procesų pažinimas ir žinių taikymas analizuojant tekstus;
- Žodinio ir vaizdinio teksto lyginimas.
Trečioji pasiekimų grupė vertina skaitomų tekstų turinį ir raišką.
Ketvirtoji grupė – skaitymo strategijų taikymo pasiekimai.
Penktoji – kaip mokiniai plečia ir gilina filologinį ir kultūrinį išprusimą.
Paskutinioji pasiekimų grupė – kaip dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.
