• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pavėžėjimo paslauga palaipsniui įtraukia vis daugiau skirtingų pacientų grupių. Nuo lapkričio 1-osios, kartu su trečiuoju projekto etapo startu, ja galės naudotis ir neįgalieji – neturėdami galimybės savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie kviečiami registruotis pavėžėjimui, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Pavėžėjimo paslauga palaipsniui įtraukia vis daugiau skirtingų pacientų grupių. Nuo lapkričio 1-osios, kartu su trečiuoju projekto etapo startu, ja galės naudotis ir neįgalieji – neturėdami galimybės savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie kviečiami registruotis pavėžėjimui, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

REKLAMA

Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, bandomasis pavėžėjimo projektas startuoja visa apimtimi – visos numatytos pacientų grupės įtraukiamos į paslaugos gavimą.

„Bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas startuoja visa apimtimi, vis daugiau pacientų galės įvertinti paslaugos privalumus ir prieinamumą. Norint sulaukti detalesnių įžvalgų, reikia sulaukti projekto pabaigos, tačiau vien tai, kad per tuos kelis mėnesius paslauga pasinaudojo tūkstančiai pacientų, leidžia kalbėti apie jos reikalingumą ir gyvybingumą“, – teigia ministras.

Nauja nemokama planinė paslauga iki šiol buvo prieinama asmenims, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją, taip pat sulaukusiems 75-erių ir vyresniems, turintiems teisę į priemokas už kompensuojamus vaistus dėl nepakankamų pajamų. 

REKLAMA
REKLAMA

„Įgyvendinus pirmuosius du projekto etapus pradėjo aiškėti teikiamų paslaugų apimtys, individualūs asmenų poreikiai. Nuo rugpjūčio mėnesio pavėžėjimo paslauga pasinaudojo daugiau nei 3 tūkst. pacientų, kurių didžioji dalis kreipėsi dėl hemodializės.

REKLAMA

Ir nors planuojama, kad hemodializės paslaugų poreikis ateityje tik augs, įsibėgėjus projektui jis turėtų sudaryti apie 30–40 proc. visų teikiamų pavėžėjimo paslaugų. Tai reikštų keliskart išaugsiantį visų pavėžėjimo paslaugų poreikį – ateityje 20-yje projekte dalyvaujančių savivaldybių numatoma suteikti po 3–3,5 tūkst. pavėžėjimų per mėnesį“, – sako paslaugos teikimą koordinuojančios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos patarėjas, pavėžėjimo projekto vadovas Tomas Vasiliauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Tikisi pacientų aktyvumo

Pasak jo, nuo lapkričio 1 d. prasidedantis trečiasis projekto etapas tai pat turėtų paskatinti pacientų aktyvumą, tikimasi aktyvaus jų įsitraukimo. Tuo tarpu palaipsnis pilotinio projekto įgyvendinimas – puiki galimybė aiškiau pajausti paslaugos svarbą, suprasti realius pacientų srautus, identifikuoti trūkumus, atrasti sprendimus jiems taisyti, tobulinti ir plėsti informacinę sistemą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Bandomajame projekte dalyvaujančios savivaldybės įgis išskirtinę patirtį, kuri leis sklandžiai įsilieti į paslaugų teikimą po 2024 metų liepos 1 dienos, kai projektą numatoma plėsti visos Lietuvos mastu. Tikimės, kad jų sulauktos žinios bus vertingos ir likusioms 47 savivaldybėms padės sklandžiau integruotis į pavėžėjimo paslaugų teikimą“, – komentuoja T. Vasiliauskas.

REKLAMA

Bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas tęsis iki 2024 metų birželio 30 d., etapinis paslaugos teikimas suplanuotas atsižvelgiant į jo apimtį bei poreikį koreguoti paslaugos procesą pagal gaunamus duomenis apie paslaugos naudojimo intensyvumą. 

Pavėžėjimo paslauga šiuo metu teikiama 20-yje savivaldybių, bandomajame projekte dalyvauja Alytaus, Alytaus rajono, Birštono, Jonavos rajono, Jurbarko, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno ir Kauno rajono, Kazlų rūdos, Kėdainių rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Pagėgių, Prienų rajono, Raseinių rajono, Šakių rajono, Šilalės rajono, Tauragės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.

REKLAMA

Norintys užsakyti pavėžėjimo paslaugą tą gali padaryti paskambinę į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808 arba kreiptis tiesiogiai kiekvienos projekte dalyvaujančios savivaldybės kontaktais, skelbiamais interneto svetainėje www.1808.lt. Pavėžėjimo paslaugos operatorius, patikrinęs ar pacientas turi teisę gauti paslaugą, skiria jo poreikius atitinkančią transporto priemonę, suderina pavėžėjimo laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kas galės naudotis pavėžėjimo paslauga?

Portalas tv3.lt primena, kad tai, kaip atrodys pavėžėjimo modelis visoje šalyje, Sveikatos apsaugos ministerija dar prieš kelis mėnesius pristatė viešoje konferencijoje. Tuo metu aiškinta, kad ši sistema bus skirta tiems pavėžėjimo atvejams, kurie nėra skubūs – juos galima planuoti dienomis ar savaitėmis iš anksto. Naujoji paslauga bus teikiama dviem lygmenimis – vežant pacientus į/iš vietos savivaldybės gydymo įstaigas ir nacionalines gydymo įstaigas.

REKLAMA

Pavėžėjimo paslaugą sudaro specializuotas pavėžėjimas (organizuojamas GMP automobiliais) ir nespecializuotas pavėžėjimas (organizuojamas ne GMP automobiliais). Pervežimo paslaugas teiks tiekėjai, atrinkti viešųjų pirkimų būdu. Siekiant suteikti galimybę paslauga užsiimti vietos vežėjams, viešieji pirkimai yra išskaidyti, juose gali dalyvauti kiekvieno rajono vežėjai. Už specializuotą pavėžėjimą bus atsakinga GMP tarnyba ir projekto partneriai turintys GMP automobilius.

REKLAMA

Specializuotas pavėžėjimas bus naudojamas tik tokiu atveju, jeigu pavėžėjimo metu dėl medicininių priežasčių yra būtinas medicinos personalas pavėžėjimo metu. Kitu atveju bus naudojamas nespecializuotas transportas.

Pažymima, kad tai bus ne visiems skirta paslauga, o tiems, kurie dėl sveikatos būklės negali naudoti savo ar viešuoju transportu bei yra vargingiau gyvenantys. 

Vyriausybės nutarimu įtvirtintos tokios sveikatos būklės, kai būtų galima gauti pavėžėjimo paslaugą:

  • Pacientas turi judėjimo sutrikimų, dėl kurių negali savarankiškai vaikščioti ir jam reikalinga kitų asmenų pagalba arba techninės pagalbos priemonės (ramentai, vaikštynės ar neįgaliojo vežimėlis). Negalėjimas savarankiškai vaikščioti suprantamas kaip paciento galėjimas savarankiškai atlikti tik kelis žingsnius. 
  • Pacientas turi sveikatos sutrikimų, trikdančių orientaciją aplinkoje ir komunikaciją (psichikos, kalbos, regos, klausos), dėl kurių savarankiškai negali naudotis individualiu ar viešuoju transportu.
  • Pacientas vyksta atlikti gydymo procedūrų, kurių sukeltas šalutinis poveikis apriboja galimybę savarankiškai naudotis individualiu ar viešuoju transportu (pvz., dializė, chemoterapija), arba dėl organo(-ų) transplantacijos.
  • Pacientui transportuoti reikalingi neštuvai, deguonis ar kita speciali įranga.
  • Pacientui asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir (ar) dėl paciento sveikatos būklės jį vežant būtinai turi dalyvauti asmens sveikatos priežiūros specialistas. Tuo metu socialinės ir ekonominės priežastys pavėžėjimo paslaugoms gauti apibrėžiamos taip: tai – asmenys, turintys didesnį nei 55 proc. nedarbingumo lygį ir (arba) 75 m. arba vyresni ir žmonės, kurie turi nepakankamas pajamas, tai yra tie asmenys, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.

Detalesnį pavėžėjimo paslaugų aprašą galima rasti ČIA.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų