Iš milžiniško žuvusiųjų skaičiaus reikėtų išskirti tą faktą, kad tragiškos avarijos pasiglemžė net dviejų vaikų gyvybes. Bet vien tuo tragiškos nelaimės nesibaigė. Tik ką praėjusį sekmadienį, Kėdainių rajone, dienos metu buvo užregistruota dar viena automobilių kaktomuša su tragiškomis pasekmėmis.
Susidūrė du lengvieji automobiliai. Jauna vairuotoja (1997 m. gimimo) kelyje Panevėžys-Aristava-Sitkūnai atliko lenkimo manevrą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu. Per eismo įvykį žuvo minėtą vairuotoja ir kito automobilio keleivė. Maža to, kito automobilio vairuotojas dėl politraumos atsidūrė ligoninėje. Net jei medikai išgelbės šio vyro gyvybę, avarijos padarinius jis jaus visą likusį gyvenimą.
Šie skaudūs eismo įvykiai vėl ir vėl verčia priminti vairuotojams apie saugaus eismo taisykles, kurių laikymasis gali išgelbėti ne tik jų pačių, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybes. Ką dėl saugaus vairavimo pataria šios srities ekspertai? Pateikiame dviejų patyrusių vairavimo mokyklų vadovų komentarus.
Būtina pasiruošti
Vairavimo mokyklos „Autologija“ vadovas Kąstytis Povilaitis pabrėžia, kad saugus vairavimas prasideda nuo atliktų „namų darbų“:
„Kiekvienas vairuotojas esant ekstremalioms vairavimo sąlygoms turi pats sau atsakyti į keletą klausimų. Ar apskritai tokiomis sąlygomis jis yra pasiruošęs važiuoti? Ar verta rizikuoti? Ar automobilis yra tinkamai paruoštas? Vairuotojai turi įvertinti ne tik savo įgūdžius, bet ir transporto priemonės būklę.
Nuolat akcentuojama, kad daug tragiškų eismo įvykių nutinka dėl netinkamų padangų. Tai labai svarbu, nes saugumas priklauso nuo padangų ir kelio kontakto kokybės. Žmonės dažnai taupo pirkdami padangas. Perka tiek žiemai, tiek vasarai esą tinkamas universalias padangas. Bet visi žino taisyklę, kad bet koks universalus daiktas turi trūkumų.“
Vairavimo ekspertas atkreipė dėmesį dar ir į tai, kad dažnai pamirštamas padangų amžiaus rodiklis: „Turime žinoti, kad 6 metai padangoms yra kritinė riba. Tada keičiasi jų sudėtis, sukibimo savybės. Visiškai nesvarbu, kad pavyko išsaugoti gilesnį protektorių, bet pati padanga nebedirba taip, kaip turėtų.“
Kitas svarbus akcentas, anot K. Povilaičio, vairuotojų įgūdžiai. Ekspertas teigia, kad teisingai kritinėje situacijoje elgiasi vos 2-3 proc. vairuotojų, o kiti arba nieko nedaro, arba daro bet ką.
„Kritinėje situacijoje žmogaus sąmonė nebeveikia, nes nėra laiko pagalvoti. Tad žmogaus pasąmonė diktuoja įprastus refleksus. Esant kritinei situacijai pamirštama, kad automobilį dar galima vairuoti. Bet tada vairuotojas įprastai sukoncentruoja žvilgsnį į kliūtį. Nors žvilgsnį reikia koncentruoti į tas vietas, kur galima būtų pravažiuoti šalia kliūties.
Bet dėl sukausčiusios baimės, pataikome tiesiai į kliūtį. Kaip įprasta, sureaguoti nesugeba ir dėl pasirinkto nesaugaus greičio. Pamirštama, kad vairavimas nėra lenktyniavimas. Juk gyvenime nelabai ką pakeičia ta sugaišta minutė. Dar ne tiek laiko iššvaistome kitiems nereikalingiems dalykams. O kelyje skubėjimas lemia net labai tragiškas pasekmes“, – teigia K. Povilaitis.
Naujienų portalo tv3.lt pašnekovas sutinka, kad patys žiauriausi eismo įvykiai nutinka dėl priešpriešinių susidūrimų: „Tada automobilių greitis sumuojasi ir skaudžios pasekmės būna neišvengiamos. Dalis vairuotojų tiek skuba aplenkti lėčiau važiuojančią transporto priemonę, kad pamiršta kontroliuoti lenkimui reikalingą kelio atkarpą.
Pamirštama, kad esant blogoms eismo sąlygoms, dėl susiformavusių provėžų automobilį gali sumėtyti. Pasimetę vairuotojai įprastai tokiu atveju atleidžia greičio pedalą ir (kai automobilis varomas priekiniais ratais – aut. past.) transporto priemonę pradeda mėtyti. Identiška situacija, kai yra „kertama“ per stabdžius.
Jei žmogus bus pasiruošęs tokiems lenkimams, jis nedarys šių klaidų ir manevras pavyks sėkmingai. Derėtų nepamiršti ir to, kad žiemą itin pavojinga stabdyti posūkiuose. Vasarą to nepajaučiame, bet žiemą taip elgtis yra itin rizikinga. Tokiu atveju, reikėtų sulėtinti greitį dar prieš posūkį.“
Anot K. Povilaičio, jį labai įkvėpė Skandinavijos pavyzdys, kur nėra didesnių greičio skirtumų tarp įvairių transporto priemonių. „Teko važiuoti Skandinavijoje ir atkreipiau dėmesį, kad ten nėra didelių greičio skirtumų. Visas srautas juda panašiu greičiu. Greičio suvienodinimas būtų vienas iš sprendimų, nes problemos kyla būtent dėl to. Žinoma, visada bus tokių, kurie norės „paskraidyti“, bet normalaus vairavimo atveju, tai itin svarbus saugumą užtikrinantis veiksnys“, – pokalbį užbaigė K. Povilaitis.
Reikia keisti mąstymą
Vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovas Artūras Pakėnas savo ruožtu atkreipė dėmesį į dalies Lietuvos vairuotojų mentalitetą.
„Labai apmaudu dėl tragiškų nelaimių. Bet reikia pažvelgti į šią problemą kitu kampu – daugeliui vairuotojų patarimas važiuoti lėčiau yra nė motais. Jie teigia, kad tą ir taip žino, tačiau prašo patarti, kaip važiuoti greitai ir saugiai.
Tokie žmonės yra prisižiūrėję lenktynių ir įsivaizduoja, kad parduotuvėje nusipirkę kažkokias padangas jie taip pat sugebės taip važiuoti, kaip tą daro profesionalūs sportininkai. Bet taip toli gražu nėra“, – pasakoja A. Pakėnas.
Anot jo, didelė dalis Lietuvos vairuotojų nesupranta, kad jie nemoka važiuoti slidžiame kelyje: „Vairuotojai žino, kad jų automobilyje yra įvairios elektronikos. Tačiau nesuvokia, kad elektronika nepakeičia žmogaus. Juolab, kai paklausi, kuo ta elektronika padeda, tai dažnas neturi atsakymo. Vos 1-2 iš 10 gali pasakyti, kuo vairuojant padeda ABS sistema. Trūksta elementarių vairavimui būtinų žinių.“
Naujienų portalo tv3.lt pašnekovo nuomone, nemenka dalis vairuotojų yra prisiklausę istorijų, kad slidžiame kelyje negalima stabdyti: „Turime situacijų, kad žmogus tiesiog bijo stabdyti. Nors tą yra būtina daryti, o stabdant nepamiršti, kad tuo pat metu galima pabandyti suvaldyti automobilį. Įdiegtos elektroninės sistemos kritinėje situacijoje nesuvaldys automobilio už žmogų, bet gali padėti jam išlaviruoti ir išvengti skaudžios nelaimės.“
Anot A. Pakėno, kritinėje situacijoje suveikia žmogaus psichologija: „Jei vairuotojas nebūna pasiruošęs reaguoti į netikėtas kliūtis kelyje, nelaimės išvengti būna sunku. Todėl vairuojant draudžiama blaškytis, užkandžiauti, naudotis telefonu. Dėmesys turi būti sutelktas į vairavimą.
Lenkiant kitą transporto priemonę būtina teisingai įvertinti situaciją. Eismo srautas yra stipriai išaugęs, todėl nereikia galvoti, kad esi vienas kelyje. Tad lenkti galima tik įsitikinus, jog fiziškai matai tą vietą į kurią sugrįši ir nesutiksi priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės.“
Pokalbio pabaigoje A. Pakėnas palinkėjo vairuotojams ugdyti savo įgūdžius ir būti kantresniems. Juk skaudžiausios nelaimės įvyksta būtent dėl skubėjimo ir kartais pražūtingo noro sutaupyti kelias minutes.
