Vilniaus vakarinio aplinkkelio tęsinys, sujungęs magistrales Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys, antradienį atidaromas eismui. Aplinkkelio trečiąjį ruožą už 105 mln. eurų kartu su partneriais pastatė didžiausia Baltijos šalyse transporto infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“.
23
Vilniaus vakarinio aplinkkelio tęsinys, sujungęs magistrales Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys, antradienį atidaromas eismui. Aplinkkelio trečiąjį ruožą už 105 mln. eurų kartu su partneriais pastatė didžiausia Baltijos šalyse transporto infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“.
Aplinkkelį per pusantrų metų - nuo 2015-ųjų liepos - statė „Kauno tiltai“ kartu bendrovėmis „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltsta“ ir „Axis Power“. Statant šią aplinkkelio dalį, nutiesta 5,38 km ilgio 4-6 eismo juostų jungtis nuo Ozo gatvės iki Ukmergės gatvės.
REKLAMA
REKLAMA
84,06 mln. eurų projektui skirta iš Europos Sąjungos fondų, o 21 mln. eurų skyrė savivaldybė, kuri tam panaudojo 2014 metais gautą 17 mln. eurų Šiaurės Investicijų banko paskolą ir šiemet gautą „OP Corporate Bank“ 27,6 mln. eurų paskolą.
Pirmąsias dvi aplinkkelio atkarpas taip pat tiesė „Kauno tiltai“ su partneriais. Pirmajame etape už 37,6 mln. eurų nutiestas kelias nuo Oslo iki L.Asanavičiūtės gatvės, o antrajame - už 61,1 mln. eurų - nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės. Bendra vis Vilniaus vakarinio aplinkkelio vertė - apie 204 mln. eurų.
