Jaukas – daugiau nei paprastas. Pasiūloma dėmesį atkreipianti pinigų suma, raminama, kad nieko blogo nenutiks. O tam tikrais atvejais gražbylystės meną įvaldę užsieniečiai net „priverčia“ potencialias aukas įsimylėti.
Lietuvos „Caritas“ atstovė Kristina Mišinienė neabejoja, kad reta lietuvaitė dar nėra sulaukusi pasiūlymo susituokti už atlygį. „Į Lietuvą tokie užsieniečiai žvelgia, nes daug moterų ir merginų iki šiol nemano, kad čia yra kažkas blogo. Egzistuoja keli tokios prekybos žmonėmis krypties scenarijai. Dažniausi, kai netikros nuotakos nežino, kad tapo aukomis arba, kai abi pusės iškart žino apie fiktyvią santuoką ir tie atvejai, kai „sumedžiota“ nuotaka įsimyli savo būsimą „vyrą“.“, - pabrėžė K. Mišinienė.
Visa reikalinga informacija nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis: čia!
Už gražių žodžių slypi prievarta
Daugiausia internetu viliojamos lietuvaitės nori užsidirbti ir nemato problemos fiktyviai ištekėti. Jos ne tik sutinka tą padaryti, bet ir išvyksta į sutartą šalį. Dažniausia tautietės atsiduria Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Anot ekspertų, ten palankiausi įstatymai kurti fiktyvias santuokas.
„Deja, dažniausiai fiktyvi santuoka baigiasi labai blogai. Ypač nuotakai, kurios vardu prieš ar po santuokos imamos paskolos, pašalpos. Galiausia jos išsiunčiamos atgal į Lietuvą jau turėdamos skolų, kurios įprastai persekioja daugelį metų. Siaubinga ir tai, kad moterys dažnai būna prievartaujamos, išnaudojamos“, - apgailestavo K. Mišinienė.
Kartais koją pakiša įstatymų nežinojimas. Pavyzdžiui Airijoje, anot K. Mišinienės, išsiskirti galima tik po kelerių bendro gyvenimo metų. Suprantama, kad fiktyvioms santuokoms viliojamoms nuotakoms apie tai nėra pasakoma.
Pats verbavimas įprastai vyksta per tarpininkus. Yra centrai į kuriuos kreipiasi trečiųjų šalių gyventojai. Būsimoms nuotakoms yra paruošiamas dokumentas, ką jos turės papasakoti migracijos tarnyboms. Mat pretendentai turi atsakyti į įvairius klausimus.
Vestuvės primena grandiozinį spektaklį
Nukentėjusios merginos pasakoja, kad užsienyje rengiamos vestuvių ceremonijos primena tikrą spektaklį. „Viskas vyksta pagal musulmonų papročius. Surengiama tikrų tikriausia šventė. Dalyvauja daug netikrų porų. Merginai, kuri atvyksta iš mažesnio Lietuvos miestelio arba yra augusi vaikų namuose ar rizikos šeimoje – toks spektaklis atrodo stulbinančiai.
Todėl nieko keisto, kad paruoštus tekstus išmokusios merginos noriai meluoja migracijos tarnybos darbuotojams. Bet po vestuvių viskas kardinaliai pasikeičia. Fiktyvios nuotakos yra verčiamos teikti lytines paslaugas ne tik jaunikiui, bet ir kitiems šeimos vyrams. Jos yra paverčiamos tarnaitėmis. Jų vardu imamos paskolos. Ne viena mergina taip įkliuvo. O grįžusių į Lietuvą jų laukia skolos bei antstoliai. Tik tada nukentėjusios merginos pamato ir realiai suvokia, kad yra įklimpusios labai giliai“, - apgailestavo Lietuvos „Caritas“ atstovė.
Nutraukti fiktyvią santuoką būna sunku. Tam reikia advokato, kuris brangiai kainuoja. Maža to, jaunikis įprastai būna išgaravęs su visais pinigais ir kitais šeimos nariais. Lyg to būtų maža, dėl įrašų užsienyje, moteris netenka pašalpų Lietuvoje. Situacija atrodo tarsi be išeitis, o tai supratę nusikaltėliai pasinaudoja nukentėjusiomis lietuvaitėmis dar kartą.
Priverčia įtraukti kitas moteris
Palaužtos ir skolų prislėgtos merginos iš jas išnaudojusių asmenų kartais sulaukia papildomo pasiūlymo, kaip jos esą galėtų atsikratyti slegiančios naštos.
„Daug merginų buvo sakoma, kad jei jos nori ištrukti, turi surasti kažką iš savo aplinkos. Prislėgtos merginos griebiasi šio šiaudo ir į nusikaltėlių tinklą įtraukia buvusias klasės ar kurso drauges, kaimynes, kitas pažįstamas merginas. Viskas sukasi tarsi užburtame rate“, - pasakojo K. Mišinienė.
Anot tv3.lt pašnekovės, daug prekybos žmonėmis aukomis tapusių moterų sako, jog yra girdėjusios apie tokius spąstus, bet netikėjo, kad būtent joms taip nutiks: „Atrodo, taip gražiai kalbėjo, buvo toks malonus iki santuokos. Lietuvės patikliai bendrauja, atiduoda savo asmens dokumentus, suteikia lengvai visą informaciją apie save. To nusikaltėliams tik ir tereikia.“
Baisiausia, anot K. Mišinienės, kad, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje nemažai lietuvaičių buvo nuteistos laisvės atėmimo bausmėmis: „Britai fiktyvių išnaudojančių santuokų nevertina, kaip prekybos žmonėmis. Todėl lietuvės yra matomos ne kaip aukos, o kaip nusikaltėlės. Įprastai sulaukia iki metų laiko įkalinimo bausmės. Meluoti užsienio tarnyboms yra nerekomenduotinas dalykas. Įrašai lieka visą gyvenimą.“
Lietuvaitėms siūlomos pinigų sumos yra itin įvairios. „Sunku būtų įvardyti konkrečias sumas. Merginoms siūloma nuo 800 iki 2 tūkst. svarų. Jos dažnai kviečiamos atvykti su vaikais, kurių vardu imamos pašalpos“, - pridūrė K. Mišinienė.
Kas yra fiktyvios išnaudojančios santuokos?
Fiktyvios išnaudojančios santuokos – tai asmens išnaudojimas santuokos sudarymui, siekiant socialinių ar finansinių garantijų užtikrinimo. Pasitelkiant prievartą ir šantažą, sukuriant iliuziją apie laimingą šeimyninį gyvenimą, pažadant dideles pinigų sumas žmonės yra priverčiami sudaryti santuoką su užsienio šalių piliečiais.
Tačiau dažniausiai sutartas užmokestis yra nesumokamas, arba sumokama gerokai mažesnė pinigų suma, o pažadėta meilė ir laimingas gyvenimas virsta nuolatiniu smurtu ir patyčiomis be galimybės ištrūkti.
Neretais atvejais asmenys santuokos tikslais to patys nežinodami, yra išvežami į užsienį, iš jų atimami visi asmens dokumentai, jie yra priversti gyventi nuolatinio smurto ir psichologinio išnaudojimo sąlygomis.
Be to, asmenys, kurie susidomi potencialiai lengvu uždarbiu ir savo noru sutinka sudaryti santuoką dėl anksčiau minėtų priežasčių, dažnai nesupranta, kad net ir tokiu atveju jie vykdo nusikaltimą, už kurį jiems gresia baudžiamoji atsakomybė.
