Gintautas Kėvišas, Nacionalinio operos ir baleto teatro (NOBT) direktorius, teisėsaugos akiratyje dėl švaistymosi valstybiniais milijonais atsiduria ne pirmą kartą. Prieš šešerius metus Valstybės kontrolė nustatė, kad G. Kėvišui būnant Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktoriumi buvo ne tik neskaidriai organizuojami koncertai, bet ir švaistomasi autoriniais honorarais. Tačiau tąkart direktoriui pavyko iš balos išlipti sausam...
Ilga švaistymosi patirtis
„Respublika“ šeštadienį rašė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo turto iššvaistymo stambiu mastu renovuojant Nacionalinio operos ir baleto teatro sceną. Tyrimas buvo pradėtas gavus skundą, kad darbai finansuojami neskaidriai.
Viršutinei ir apatinei scenos mechanizacijai renovuoti išleisti 36 milijonai litų, tačiau plika akimi jokie pokyčiai nematomi. Tačiau teatro direktorius ramus. Jo teigimu, pasisavinti dalį lėšų ne taip jau ir paprasta.
Prieš šešerius metus audito imtasi, nes kilo triukšmas, kai buvo norima ilgametį filharmonijos vadovą paskirti NOBT vadovu. G. Kėvišas filharmonijai vadovavo ilgiau nei dešimtmetį - iki 2000 m., kai jis buvo paskirtas kultūros ministru.
Dar G. Kėvišui būnant filharmonijos direktoriumi pradėtas rengti Vilniaus festivalis, kuriam nemažai lėšų būdavo skiriama iš valstybės biudžeto.
Taigi 2003 m. Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) vadovai, tarp jų ir G. Kėvišas, taip pat buvo įtariami biudžetinių lėšų švaistymu. Tokią išvadą pateikė Valstybės kontrolės auditoriai, atlikę šios įstaigos koncertinės veiklos pajamų ir išlaidų analizę.
Taip pat Valstybės kontrolės pareigūnams kilo abejonių dėl buvusių ir esamų filharmonijos vadovų kompetencijos administruojant valstybės biudžeto asignavimus ir organizuojant koncertinę veiklą.
Gastroliavo paslapčia
Dar 1993 m. Valstybės kontrolės departamentas nustatė finansinės veiklos pažeidimus LNF organizuojant užsienio koncertines keliones ir tvarkant gaunamų pajamų apskaitą. Tąkart Kultūros ir švietimo ministerija Vyriausybei teigė, kad rengiama teatrų ir koncertinių organizacijų užsienyje gastrolių tvarka. Tačiau ir šis dokumentas ir 2003 m. nebuvo parengtas.
Auditoriai nustatė, kad LNF Kultūros ministerijai pateikiami duomenys apie užsienio koncertinių kelionių skaičių, per jas patirtas išlaidas ir gautas pajamas yra neteisingi.
LNF pateikė duomenis, kad jos meno kolektyvai 1998 m. 9 kartus koncertavo užsienyje, 2000 m. - 12 kartų, o 1999, 2001 ir 2002 m. visiškai nekoncertavo užsienyje.
Per auditą nustatyta, kad LNF kolektyvai 1998 m. 17 kartų buvo užsienio koncertinėse kelionėse, 1999 m. - 18, 2000 m. - 26, 2001 m. - 17, 2002 m. - 14.
LNF duomenimis, 1998 m. iš šios veiklos buvo gauta 10,3 tūkst. Lt, 2000 m. - 99 tūkst. Lt pajamų. Išlaidos - 92,7 tūkst. Lt užsienio koncertinėms kelionėms organizuoti - buvo parodytos tik 2000 m.
Per 1998-2001 m. vien tik Vokietijoje buvo prašyta atleisti nuo mokesčių LNF meno kolektyvų pajamas, kurios sudarė 935 tūkst. Vokietijos markių ir 358 tūkst. eurų.
Mokėjimai – ne pagal tvarką
Dėl koncertinės veiklos išlaidų ir pajamų LNF buvo patekusi ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratį. „2002 m. buvo gautas piliečių pareiškimas dėl jų koncertinės veiklos užsienyje, ir tada buvo nuspręsta kreiptis į Valstybės kontrolę ir informuoti apie piniginių lėšų panaudojimą“, - „Respublikai“ sakė STT vadovas Žymantas Pacevičius.
Valstybės kontrolės auditoriai, atlikę LNF koncertinės veiklos pajamų ir išlaidų analizę, nustatė, kad Vilniaus festivalių 1999-2001 m. išlaidos buvo vidutiniškai apie 40 kartų didesnės už LNF Lietuvoje surengtų koncertų išlaidas.
Į Vilniaus festivalį pakviestiems atlikėjams išmokėti honorarai vidutiniškai buvo 45 kartus didesni už LNF mokamų honorarų metinius vidurkius. Per 1998-2001 m. į Vilniaus festivalį pakviestiems atlikėjams iš valstybės biudžeto lėšų buvo išmokėta daugiau nei 4 mln. Lt honorarų, nors honorarų mokėjimo tvarka iš valstybės biudžeto asignavimų nebuvo parengta ir patvirtinta. Honorarų dydį ir mokėjimo sąlygas nustatė pati LNF administracija, ir jie nebuvo aptariami LNF meno taryboje.
Pagal sutartis su užsienio agentūromis iš LNF kasos grynaisiais pinigais buvo išmokėta daugiau nei 120 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų, o 70 tūkst. JAV dolerių pervesta į sąskaitą užsienio banke.
2001 m. LNF sudarė jungtinės veiklos sutartį su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru (NOBT) dėl G. Verdi operos „Kaukių balius“ pastatymo Trakų pilies kieme. Tačiau NOBT choras ir orkestras operos premjeroje dalyvavo kaip nepriklausomi atlikėjai ir jiems už tai buvo priskaičiuotas autorinis atlyginimas.
NOBT vyriausiajam chormeisteriui Česlovui Radžiūnui pagal jam išduotą įgaliojimą LNF išmokėjo beveik 28 tūkst. Lt. Gautus pinigus Č. Radžiūnas teigė išdalijęs NOBT kolektyvams, tačiau to dokumentais įrodyti negalėjo.
Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, kreipėsi ir į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, tačiau ši atsisakė pradėti baudžiamąją bylą, nes nebuvo nusikaltimo įvykio pagrindų.
Honorarus mokėjo sau
Buvęs LNF generalinis direktorius G. Kėvišas pagal autorines sutartis LNF administracijos darbuotojams Egidijui Mikšiui ir Rūtai Prusevičienei skyrė atitinkamai 5500 ir 6500 Lt autorinius honorarus už darbus, kuriuos šie privalėjo atlikti pagal savo pareigas. Tapę LNF vadovais už analogiškus darbus pastarieji autorinius honorarus skyrė G. Kėvišui: 2001 m. - 3001 Lt, 2002 m. - 6003 Lt.
„Respublikos“ kalbintas E. Mikšys, buvęs LNF generalinis direktorius, o dabar - Lietuvos kamerinio orkestro direktorius, sakė, kad mokantis honorarus valstybės pinigai nebuvo švaistomi.
„Man pagal pareigybes nepriklausydavo statyti kokią nors operą ir koordinuoti meninius dalykus. Tais honorarais mokama žmogui už darbą. Daug daroma autorinių sutarčių, kurios visada pasiteisina, ir dėl to nėra net problemos“, - komentavo E. Mikšys.
Tačiau E. Mikšys galėjo garantuoti, kad jo buvęs kolega G. Kėvišas yra sąžiningas žmogus ir jokiu būdu nebandė švaistyti valstybinių pinigų.
„Negaliu kalbėti, ar ten tie pinigai švaistomi, ar ne, bet kiek žinau patį Gintautą Kėvišą, tai ranką prie širdies pridėjęs negaliu pasakyti, kad jis iš tų žmonių, kurie leistų sau švaistyti valstybinės organizacijos, kurioje dirba, pinigus“, - teigė E. Mikšys.
Komentaras
Viktoras Švedas
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas
Atlikus auditą buvo priimtas valstybės kontrolieriaus sprendimas dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų. Praėjus beveik metams valstybės kontrolė pasižiūrėjo, kaip buvo įgyvendintos audito rekomendacijos ir valstybės kontrolieriaus sprendimai. Tuomet valstybės kontrolė parašė du raštus: vieną Seimo Biudžeto ir finansų komiteto audito pakomitečiui, - anuomet jis taip vadinosi, - o kitą kultūros ministrei Romai Žakaitienei.
Valstybės kontrolieriaus nuomone, Kultūros ministerija neužtikrino reikiamos kontrolės, o Nacionalinės filharmonijos vadovai nesiėmė priemonių visiems nurodytiems pažeidimams ir darbo trūkumams pašalinti. Kaip ir anksčiau, dalį pažeidimų bandoma pateisinti teisės aktų, reglamentuojančių kultūros įstaigų veiklą, trūkumu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo klaidinga pripažinta Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovų ir Finansų ministerijos nuomonė dėl filharmonijos finansavimo tvarkos.
Be to, nustatyti Kultūros ministerijos patvirtintos ir filharmonijos privalomos vykdyti Lietuvos respublikos teatro ir koncertinių organizacijų gastrolių tvarkos nesilaikymo atvejai, tačiau filharmonijos vadovybė jų priežastis aiškino šio teisės akto trūkumais. Atlikus šį auditą buvo pakeistas filharmonijos statusas - ji tapo biudžetinė įstaiga ir valstybinėmis lėšomis disponuoti tapo sunkiau. Buvo patvirtinta ir nauja gastrolių organizavimo tvarka. Tuomečiam direktoriui Egidijui Mikšiui buvo siūloma skirti griežtą papeikimą.
Info
Per auditą Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Valstybės kontrolei pateikė duomenis, kad filharmonijos administracija arba jos vardu meno kolektyvų vadovai 29 kartus prašė išduoti pažymas, kurių pagrindu užsienio valstybės juos - pajamų gavėjus - atleidžia nuo mokesčių. Auditoriai nustatė, kad per pastaruosius ketverius metus vien tik Vokietijoje buvo prašyta neapmokestinti filharmonijos meno kolektyvų pajamų.
Nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius ir dabar bendrauja būtent su Vokietija. Vokietijos bendrovė SBS nuo 2007 m. renovuoja teatrą. Pažymas į Valstybinę mokesčių inspekciją apie teatro išlaidas taip pat, G. Kėvišo teigimu, pateikia Vokietijos mokesčių inspekcija.
Agnė Vaitasiūtė
