Šeštadienio naktį kai kur trumpai palis, iškris šlapdriba, formuosis plikledis. Dieną daugelyje rajonų protarpiais numatomi krituliai, vyraus lietus. Temperatūra sieks 4–9 laipsnius šilumos.
Sekmadienio naktį kai kur nedideli krituliai, dieną lietaus tikimybė maža. Naktį ir rytą vietomis formuosis plikledis. Temperatūra naktį sieks 0–5 laipsnius šalčio, dieną 5–9 laipsnius šilumos.
Pirmadienio naktį pajūryje, o dieną vakariniuose rajonuose numatomi krituliai, daugiausia lietus. Temperatūra naktį sieks nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos, dieną 7–12 laipsnių šilumos.
Hidrometeorologijos tarnybos teigimu, Velykų data nėra pastovi, kiekvienais metais ji kinta. Velykos visada švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pavasario lygiadienio pilnaties.
Ši data anksčiausiai gali būti kovo 22-ąją (paskutinį kartą buvo 1818 metais, kitą kartą bus tik 2285-aisis), o vėliausiai balandžio 25-ąją (buvo 1943 metais, bus 2038 metais).
„Dėl tokio datų išsibarstymo Velykų orų klimatologiškai įvertinti neįmanoma, tačiau galime pažvelgti, kokių orų ir jų rekordų Lietuvoje yra buvę pirmąją šv. Velykų dieną per paskutinius 60 metų“, – rašoma pranešime.
Hidrometeorologų duomenimis, šilčiausios Velykos buvo 2000 metais, kai vidutinė paros oro temperatūra Lietuvoje siekė 17,3 laipsnio.
„Tais metais saulėta ir šilta diena buvo visoje Lietuvoje, maksimali oro temperatūra visoje šalyje svyravo tarp 23,8 ir 26,7 °C. Minėti 26,7 °C, išmatuoti Varėnoje, tapo aukščiausia Velykų oro temperatūra“, – teigiama pranešime.
Per pastaruosius 60 metų tik keturis kartus bent vienoje stotyje temperatūra per Velykas perkopė 20 laipsnių šilumos.
„Šalčiausias Velykų rytas išaušo 1974 metais taip pat Varėnoje, kuomet oro temperatūra nukrito iki -11 °C − tai žemiausia registruota Velykų dienos oro temperatūra. Tačiau šalčiausiomis būtų galima laikyti 1970 m. Velykas, kai vidutinė paros oro temperatūra Lietuvoje buvo -2,6 °C. Šios Velykos buvo vienintelės, kai visoje Lietuvoje paros vidutinė oro temperatūra buvo neigiama“, – informuoja hidrometeorologai.
Hidrometeorologijos tarnybos teigimu, per pastaruosius 60 metų buvo tik 15 Velykų, kai nė vienoje meteorologijos stotyje neregistruoti krituliai, o visose registruoti aštuonis kartus.
Lietingiausiomis laikomos 2018-ųjų Velykos.
Per šį laikotarpį buvo 23-os Velykos, kai bent vienoje meteorologijos stotyje fiksuota sniego danga ir tik dvejos, kai sniegas dengė visą Lietuvą: 1970 ir 1996 metais.
„1970 m. Laukuvoje išmatuota aukščiausia sniego danga per Velykas, net 49 cm. Taigi, 1970-ųjų Velykas galime vadinti ne tik šalčiausiomis, bet ir sniegingiausiomis“, – rašoma pranešime.
Hidrometeorologų teigimu, paskutinės Velykos su gausesniu sniegu buvo 2013-aisiais, kai sniego danga buvo registruota beveik visose meteorologijos stotyse.
