Taip per porą savaičių suvalkiečiai žada nuskinti porą šimtų tonų pienių žiedų. Šeimos galva sako, kad pienė, anksčiau vadinta saulagėle, o dabar nepelnytai kiaulpiene – labai vertinga.
Sakoma, kad pienė nuo senų senovės ir maistas, ir vaistas. Tik daugelis galvoja, kad ji neskani, nes karti.
Juozo šeimyna bene vienintelė visoje Lietuvoje, kurie pienes ne tik valgo, bet ir gamina iš jų pienių vyną. Pasak vyndario, daug kam pienių vynas - tik dainose minimas pramanas, tačiau tai – tikras ir labai senų tradicijų lietuviškas gėrimas.
Bene smagiausias darbas – pienes nuskinti. Kiekvienas skynėjas turi ir savo metodus. Vieni žiedus skina po vieną, kiti išskėtę pirštus braukia per pienes, kol pritraška visa sauja.
Pienes vynui skinti galima tik visiškai nudžiuvus rasai ir iki penktos valandos popiet. Tada žiedai susiskleidžia. Nulijus lietui, reikia palaukti gerą parą, kad pienės visiškai išdžiūtų ir būtų tinkamos skinti. Tad vienais metais šeima dėl nepaliaujamo lietaus turėjo vos penkias dienas visoms pienėms nuskinti, kai įprastai užtrunka bent porą savaičių. Tačiau pats skynimas bene paprasčiausia viso vyno gaminimo proceso dalis. Parsivežus namo, kiekvieną pienės žiedą dar reikia ir atskirai supešioti.
