Vilniečiams prakalbus apie sausio šilumos suvartojimo duomenų pateikimą nelaukiant mėnesio pabaigos, panevėžiečiai tik gūžčioja pečiais – anksčiau ar vėliau sumokėti vis tiek reikės.
Nieko nekeis
Už gruodį gavę didžiules sąskaitas tautiečiai nerimauja, kas bus toliau, – žiemos juk dar likę geri du mėnesiai. Sostinėje net pasigirdo kalbų, kad galbūt vertėtų sausį suvartotos šilumos kiekį nurašyti keliomis dienomis anksčiau nei įprastai. Esą tada už sausį reikėtų mokėti mažiau, o viskas persikeltų į vasarį, trumpesnį mėnesį.
Bendrovės „Panevėžio energija“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė patikino, kad įmonė tokių dalykų daryti neplanuoja. Duomenų apie panevėžiečių suvartotą šilumos kiekį nurašymas paprastai vykdomas paskutinę mėnesio dieną ar dieną prieš tai, ir ne kitaip, nes tokia tvarka įtraukta ir į sutartį su gyventojais. Tačiau D. Paulauskienė guodžia mananti, jog sąskaitos už sausį greičiausiai bus mažesnės nei už gruodį – preliminariais skaičiavimais, bemaž 20 procentų. Tiesa, minėtiems skaičiavimams imti tik dvidešimties sausio dienų duomenys, kai orai buvo šiltesni, o praėjusią savaitę, kaip tyčia, vėl atšalo. Kiek įtakos sąskaitoms turės pastarųjų dienų šaltukas, dar nežinoma.
D. Paulauskienės duomenimis, 2010 metų gruodį, palyginti su 2009-ųjų gruodžiu, panevėžiečiai gavo apie 40 procentų didesnes sąskaitas. Iš jų esą tik 10 procentų sudarė išaugusi šilumos kaina, o 30 procentų – suvartotas didesnis jos kiekis.
Lyginti reikėtų kitaip
Gruodį visų Panevėžio daugiabučių šilumos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui vidutiniškai buvo 22,27 kilovatvalandės ir vidutiniškai mokėta 5,02 lito už kvadratinį metrą.
Visiškai renovuoti namai vidutiniškai sunaudojo 13,95 kilovatvalandės kvadratiniam metrui ir mokėjo 3,14 lito už kvadratinį metrą.
Daugiabučiai, turintys modernizuotus šilumos punktus, sunaudojo 21,47 kilovatvalandės, o kaina buvo 4,84 lito.
Tie, kurie absoliučiai nieko nėra darę name, sunaudojo 25,04 kilovatvalandes vienam kvadratiniam metrui ir mokėjo 5,64 lito už kvadratinį metrą.
Vidutinė gruodžio mėnesio temperatūra buvo 7,1 laipsnio šalčio.
„Panevėžio energijos“ duomenysSkaičiai
Daugiabučio Vilniaus gatvėje bendrijos pirmininkė Ramutė Čyžienė mano, kad lyginti šilumos brangimą per pastaruosius metus reikėtų kiek kitaip. Pasak pirmininkės, 2008 metais šiluma brango 48 procentais, o po metų ji du kartus pigo – 13 ir 7 procentais. Praėjusių metų vasarą šiluma vėl brango 10 procentų. Tad tuos 10 procentų esą reikia pridėti prie 27 procentų, likusių po 2008 metų brangimo.„Reikėtų atsiversti 2007 metų sąskaitas ir pridėti 37 procentus bei šaltesnę žiemą“, – sako R. Čyžienė. Bet priduria taip pat nemananti, kad iš anksčiau išrašytų sąskaitų už sausį sunaudotą šilumą būtų kokios nors naudos.
„Ką tai duotų? – svarstė ji. – Jei ne dabar, tai vėliau vis tiek tektų sumokėti, tad koks skirtumas...“
Be to, daugiabučio bendrijos pirmininkės manymu, niekas nėra garantuotas, jog tokiu būdu gyventojai nepasidarytų sau meškos paslaugos. „O gal vasarį dar didesnis šaltis bumbtels? Kovą gal ir būtų galima svarstyti tokį dalyką, bet vasaris dar labai permainingas“, – sako R. Čyžienė.
Ilgametės patirties turinti daugiabučio bendrijos vadovė pridūrė, jog kiek jai yra tekę susidurti su šildymo reikalais sostinėje, ten energetikos srityje nemažai netvarkos. „Panevėžys nėra blogiausias, – tikina ji. – Pagal tai, kiek esu susidūrusi su kitų miestų problemomis, pas mus situacija dar pusė bėdos.“
R. Čyžienė taip pat tikisi, kad sąskaitos už sausį bus daug mažesnės nei praėjusį mėnesį, tačiau tik tuo atveju, jei gamta nepakiš kojos. „Šaltis savo daro“, – primena ji.
„Iki sausio 20 dienos džiaugėmės sunaudoję mažiau šilumos, o šaltis ir vėl šoktelėjo. Per keletą paskutinių mėnesio dienų dar gali visko pridaryti“, – nerimauja R. Čyžienė. Jos vadovaujamos bendrijos daugiabutis nėra renovuotas. Pasak pirmininkės, dauguma butų iš vidaus yra apsišiltinę sienas, pasikeitę langus, apšiltintas ir stogas, renovuotas šilumos punktas. Nepaisant to, sąskaitos už gruodį daug kam įvarė šoką.
„Sąskaitos šoktelėjo, tačiau, kita vertus, tokio šalto gruodžio aš ir nepamenu“, – pripažino R. Čyžienė.
Siūlo domėtis patiems
Dar vieno Panevėžio daugiabučio Tulpių gatvėje bendrijos pirmininkas Kazimieras Ilginis vilniečių idėją apie paankstintą duomenų nurašymą vadina vaikų žaidimais.
„Koks skirtumas tos kelios dienos? Nereikšmingas dalykas. Ką ta manipuliacija pakeistų? Juk vis tiek reikės sumokėti“, – stebėjosi jis.
Pirmininko manymu, tai galbūt būtų naudinga tik tiems, kuriems trūksta lėšų: pavyzdžiui, reikia sumokėti pusantro šimto, o turima tik 130 litų.
Vis dėlto, K. Ilginio manymu, tai neišspręstų problemos – reikia esminės pertvarkos: namo, apskaitos, net keisti kai kuriuos įstatymus. K. Ilginio manymu, nuo pačių namo šeimininkų labai daug kas priklauso. „Nes niekas kitas atėjęs namo reikalų nesutvarkys“, – sako daugiabučio pirmininkas, atvirai stebėdamasis vis pasigirstančiomis kalbomis, kad kai kurių bendrijų pirmininkai negali pažiūrėti, kiek tiekėjai užrašė suvartotos šilumos.
„Niekada dėl to neturėjome problemų. Reikia kartu su jais nueiti ir pažiūrėti, palyginti rezultatus“, – paprastai aiškina K. Ilginis.
Beje, jo vadovaujama bendrija už gruodį mokėjo po 3,28 lito už kvadratinį metrą. Kai kurie panevėžiečiai paklojo net per pusšešto lito.
„Kol kas esame patenkinti. Palyginti su kosminiais mokėjimais, sumokėjome normaliai“, – mano K. Ilginis ir pridūrė, jog jie su kaimynais už šildymą galėjo mokėti ir mažiau – apie tris litus. „Tačiau nenorėjome namuose užveisti pelėsio, nes paskui jį nepaprastai sunku išnaikinti“, – aiškino pirmininkas, kad todėl butuose stengtasi palaikyti mažiausiai devyniolikos laipsnių temperatūrą, nors daugelyje būstų ji siekė 21 laipsnį.
Daiva Savickienė
