„Dažnai Lietuvos šeimai šildymo sezonas yra nemenkas iššūkis jos biudžetui. Skirtingose savivaldybėse, priklausomai nuo šildymo būdo, šildymo kainos skiriasi, todėl būdamos arčiau žmonių, žinodamos savo gyventojų tikrąją situaciją savivaldybės turi turėti papildomus įrankius padėti nepasiturintiems žmonėms“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Dėl to viena iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomų naujovių yra ta, jog savivaldybės, įvertinusios žmogaus pajamas, turtą ir kitas socialines aplinkybes, turėtų galimybę kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį negu numatyta galiojančiame įstatyme, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų (arba vieno gyvenančio asmens) pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims (arba vienam gyvenančiam asmeniui) dydžio.
Pagal bendrą įstatymo tvarką šiuo metu kompensacija skiriama, jeigu asmens išlaidos būstui šildyti viršija 20 proc. jo gaunamų pajamų, prieš tai iš pajamų atėmus valstybės remiamas pajamas (350 Lt).
Be to, siūloma supaprastinti sąlygas, kurioms esant nepasiturintys asmenys turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.
Pavyzdžiui, skirti piniginę socialinę paramą, įvertinus pajamas ir turtą, asmenims, kurie slaugo, prižiūri kitą asmenį ir (ar) yra paskirti kito asmens globėjais ar rūpintojais, nes paprastai jie negali vykdyti darbinės veiklos. Šiuo metu paramą gali gauti tik slaugantys artimą giminaitį.
Pagrindinė įstatymų pataisose nustatyta naujovė – vienodas piniginės socialinės paramos teikimo modelis visose savivaldybėse nuo 2015-ųjų metų, perduodant būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų teikimą savarankiškajai savivaldybių funkcijai.
Pasak ministrės A. Pabedinskienės, nuo šių metų pradžios visoms savivaldybėms jau perėmus savarankišką socialinės pašalpos skyrimą ir matant teigiamus rezultatus bei atsižvelgiant į bandomajame projekte dalyvavusių savivaldybių gerąją patirtį, galima spręsti, jog visos savivaldybės pasirengusios perimti ir šildymo bei vandens kompensacijų mokėjimą. Tokiu būdu parama taps tikslingesnė ir veiksmingesnė, pasiekianti tuos, kam ji iš tiesų yra būtina, o piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas savivaldybės skirs kitiems nepriteklių patiriantiems gyventojų socialiniams poreikiams tenkinti.
2015 metams savivaldybių biudžetams piniginei socialinei pašalpai mokėti numatyta skirti 782,9 mln. Lt, iš jų socialinei pašalpai – 614,4 mln. Lt, kompensacijoms – 168,5 mln. Lt.
