o, kad ta "lietuvių" etno-manija būtų tik "Maskva" pasinaudojusi...Etno-maniakai pirmiausia puolė "atlietuvinti" Lietuvos kultūros paveldo dalį -- sudėtingą aktualios vietos savivaldos, ekonomikos organizavimo, politinio parlamentarizmo, partinio konsensuso patirtį pakeitė pigia ir prastos kokybės etno-manija...rūpinosi ne savivaldos kokybe, bet skleisti legendas apie nugrimzdusius miestus ir valstybes su jų didingais valdovais, kurie, deja, egzistavo tik legendų pasaulio debesyse.

Nematau čia nuogo etnocizmo. Atgal istorijos nebepasukti. Lietuviai yra tokie kokie yra, ir čia lietuvių reikalas kokie mes esame. Tautos kilmė yra jos pačios reikalas. Tačiau kritiškai peržiūrėti istoriją būtina. Ir kad XIX amžiaus pabaigoje -XX a pradžioje lietuviai su nepamatuotomis ambicijos, etniniu maniakiškumo idėjomis tipo atlietuvinimu, etninės kilmės nustatymas žvelginat į kažin kada, jos iškėlimas prieš esamą padėtį, pridarė kvailysčių, suėjimas į bereikalingą konfliktą su lenkais kuriuo pasinaudojo Maskva tai - faktai.

Kažkaip neprisimenu, kad kažką tokio rašyčiau prieš Daukantą, Donelaitį etc., juolab prieš lietuvių kalbą. Tik norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį, kad to meto literatūra lietuvių kalba sudarė tik nežymų nuošimti visos Lietuvos literatūros, kuri, nepaisant to, irgi yra mūsų kultūrinis paveldas.
Teigiate, kad skirtingai nuo airių arba žydų mes esame "kalbos tauta". Kalba be savimonės - viso labo komunikavimo priemonė, net jei tai - seniausia indoeuropiečių kalba. Savimonė būna žemesnės pakopos - etninė, ir brandesnė - pilietinė. Tam, kad turėtum etninę savimonę, užtenka skirti "savus" nuo "kitų". Pilietinė savimonė - tai jau atitinkamo laipsnio politinės kultūros vaisius, kuris Lietuvoje dar tik noksta. Jei tauta netekusi kalbos miršta - reiškia, tai buvo ne tauta (kuri privalo turėti bent jau etninio lygio savimonę), o viso labo populiacija. Žinoma, ir populiacijos gaila.
Apie "tuteišius" buvo galima rašyti kokiais 1925 metais, gal dar šiek tiek vėliau. Šiuo metu Vilnijos gyventojai jau yra etniškai apsisprendę - dauguma laiko save lenkais, mažesnė dalis - lietuviais, dar mažesnė - gudais (gal kitaip yra gudiškoje Vilnijos dalyje, kur nors prie Ašmenos ar Smurgainių, kur riba tarp lenko ir gudo arba gudo ir ruso ne visada yra aiški). Tautybė ne visada sutampa su etnine kilme, ir Lietuvos lenkai šiuo atveju nėra kažkokia ypatinga išimtis.
1831 ir 1863 metų sukilimus vadinate "lenkų sukilimais", nors iš tikrųjų jie buvo ir lenkų, ir lietuvių. Ką čia sukilimai, jei Jus priešpastatote Lietuvai ir lietuviams net pačią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę - mūsų istorijos šerdį. Štai kur gali nuvesti nuogas etnicizmas.
Va.

Lukšio, Juozapavičiaus ir kt. kovą 1919 prieš bolševikus

Nenusišnekėkite.
Įbaudžiavinimas ir žemių dalinimas Lietuvoje prasidėjo dar Vytauto laikais. Nejau norite pasakyti, kad Lietuvos valdovų potvarkiai buvo netesėti? O tos jūsų kalbos apie "baudžiauninkų engimą"+ žemės eksproprijaciją yra komunistinis marazmas. Be to kodėl žmogus privalo dalyvauti sukilime, jei to nenori? Apskritai 1831 ir 1863 sukilimų organizatoriai buvo lenkakalbiai Lietuvos bajorai, kuri rizikuodavo dar didesniu turtu nei valstiečiai. Tai kas buvo didesni Lietuvos patriotai?
Apie kokią lietuvių kovą su bolševikais turite omeny? 1919 pagrindinė jėga Lietuvoje buvo vokiečių savanoriai. Pirmasis žuvęs karys už Lietuvą buvo.... vokietis.

Paistote čia kaži ką apie "lietuvius", ko jie "norėjo" ar "nenorėjo". Tikrovėje buvo keli valdžios godūs Peterburgo auklėtiniai, avantiūristai, nesiskaitantys nei su priemonėmis, nei Lietuvos bėdomis, bet įžūlūs varyti "juodą" propagandą. Rūpėjo jiems tie "lietuviai"... Gavo bolševikų "simpatiją" su materiala parama na ir kariavo sudoroti savo politinius oponentus ir nutyldyti Lietuvos gyventojus. taip Lietuva ir nusirito kultūroje atgal, apleidusi pramonę tik mėgdžiojo nacių fašizmą. Beje, tie "caro pakalikai" labai jau primena Peterburgo bolševikų žodyną ir taktiką. O Lietuvos gyventojams lietuviams tuo metu rūpėjo, kad greičiau baigtųsi vis nesibaigiantis karas.

Lenkų problema buvo ta, kad jie nenorėjo, negalėjo ar nesugebėjo suprasti, kad lietuviai, gudai, ukrainiečiai, nebenori didžiojo brolio (nė vieno) globos. Jie nori gyventi atskirai.
Kalbėti, kad lietuviai nekovojo su bolševikais, tai apsimesti, kad kartu su lenkų kariuomene nelaikė prieš bolševikus fronto prie Dauguvos. Kalbos apie tai, kad lietuviai su bolševikais kartu kovojo prieš lenkus - minimum nebrandu. Lietuviasi gynė lietuvių gyvenamas žemes (Seiniją), kur ir dabar gyvena 90 proc. lietuvių - taip elgiasi bet kuri valstybė - gina savo tautiečius ir jų namus. O iš priešų, savo sūnus leidusių kovoti prieš lietuvius ir maistu bei pinigais rėmusių okupantus - atiminėjo žemes ir dvarus. Taip jau yra.

Gali būti. Nors manau, kad tas pats Basanavičius daugiau idėjų sėmėsi iš romantinių neoantikinių šaltinių nei iš Mickevičiaus.

Čia jau tavo problemos. Pasižiūrėk, kas gi Lenkijoje prezidentą nušovė, gal lietuviai, Peterburgo "auklėtiniai". Gal Pilsudskį autoritariniu prezidentu taip pat lietuviai padarė? Tamstelės provokatyvūs , neva labai "modernūs" komentarai, niekinant viską, kas lietuviška yra nukreipti prieš lietuvius, o taip elgiasi priešai. Tamstelės komentarėliai smarkiai audrina nepraprususių tautiečių mintis ir jas elementariai provokuoja. Kodėl jūsų "varymas" ant lietuvybės yra gerai, o jei kas pasako ką prieš lenkiškumą, tai yra rusijos agentas??? Ar ne pats tuo užsiimate.
Apie vidaus (pilietinį) karą kalbate, kaip ir visi kremliaus liaupsintojai, kalbantys apie partizaninį karą, kaip apie lietuvių vidaus karą. Lygiai tas pats braižas.
Beje, kaip tie , kurie "turėjo žemės", ją gavo? Gal nusipirko? Ne , jie buvo caro pakalikai (antraip, jei tokie nebuvo, būtų dalyvavę lenkų sukilime 1831 ir 1863, butų represuoti iš jų butų viskas atimta, o patys išsiųsti į Sibirą), kurie engė lietuvius baudžiauninkus???
Taip kad nekalinkite kitų tuo, kuo pats užsiimate.

1920 m. "draugingumo" sutartis, simpatijų pareiškimai ir bendri karo veiksmai buvo padaryti keleto Peterburogo auklėtinių "idealistų", siekiančių valdyti Lietuvą nesvarbu kiek tai gyventojams kainuos. Politiškai buvo dalijami paažadai "duoti žemės" (iš teisų, atimti iš tų, kurie jos turi), sukelti vidaus karą, žudynes. Sutartis buvo Peterburogo auklėtinių įsikabinti Sovietų Rusijai "į kojas", gauti tautinnikams finansinių injekcijų varyti propaganą prieš politinius oponentus Lietuvoje ir naikinti visa, kas sukurta geriausia lietuvoje lenkų kalba. Ar 2007-aisiais tarpukario Rusijos pinigai "pasmirdo"