Tam prašoma užkirsti kelią, nes projektai pakoreguoti tik pagal visuomeninio transliuotojo LRT pasiūlymus, neįsiklausius į kitas organizacijas ir eliminuojant Seimo darbo grupėje parengtą kompromisinį VIEK pertvarkos modelį, priimtiną Lietuvos žurnalistų ir leidėjų organizacijoms, rašoma Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pranešime spaudai.
Jei būtų pritarta Kultūros komiteto pateiktoms Visuomenės informavimo pataisoms, kurios pakoreguotos tik pagal LRT pasiūlymus, nuo 2023 m. gegužės 1 d. VIEK keistųsi iš pagrindų. Ją sudarytų 9 nariai – 3 Medijų tarybos atstovai, 1 – LRT, 2 – žurnalistų sąjungų ir 3 atstovai iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos (VIEA), t. y. taip kaip siūlo LRT, ir komisijoje nebeliktų daugumos žiniasklaidos organizacijų atstovų.
Todėl susivienijusi žiniasklaida prašo Parlamento grįžti prie Seimo darbo grupėje sutartos VIEK pertvarkos koncepcijos, pagal kurią šią komisiją sudarytų VIEA deleguojamų organizacijų atstovai, 1 LRT ir 3 Medijų tarybos atstovai. Žiniasklaidos nuomone, būtent šis darbo grupėje sutartas modelis atstovauja šalies visos žiniasklaidos interesus, o ne pagal LRT norus patobulinta koncepcija.
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, apmaudu, kad lapkričio 9 d. Kultūros komitetas, svarstydamas VIEK pertvarkos projektą, nepaisė gerosios teisėkūros praktikos ir, galima sakyti, net gudravo.
„Dalies pasiūlymų interesų grupėms net nebuvo leista pristatyti - išimtinė teisė suteikta tik Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai pristatyti bei argumentuoti savo pasiūlymus, kuriems iškart buvo pritarta balsuojant. Tuo tarpu kiti pasiūlymai net nebuvo svarstyti, nes nebebuvo jokios prasmės tai daryti, pritarus LRT siūlymams.
Demokratinėje valstybėje, ypač svarstant žiniasklaidos savireguliacijos klausimus, neturi būti tenkinami kurios nors vienos grupės pasiūlymai. Juolab neturėtų būti rengiami pasirodymai Seimo Kultūros komitete su jau iš anksto numatytais aktoriais ir sprendimais, kitas organizacijas traktuojant tik kaip šou žiūrovus“, – sako D. Radzevičius.
Pasak IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės, aplinkybės, kuriomis priimtas sprendimas dėl naujos VIEK koncepcijos, neabejotinai silpnina žiniasklaidos savireguliacijos institutą ir savivaldą.
„Maža to, kyla ir didžiulė rizika pagrindinėms žiniasklaidos vertybėms – žodžio laisvei ir nepriklausomumui, nes iš savireguliacijos eliminuojama dauguma žiniasklaidos organizacijų, kurios nebeturės teisės dalyvauti komisijos veikloje, nagrinėjančioje skundus dėl žiniasklaidos etikos.
Be to, tai diskredituoja ir Seimo darbo grupės veiklą, kurioje nuo praėjusių metų gegužės dirbo žurnalistus, visuomenės informavimo rengėjus ir skleidėjus vienijančių organizacijų atstovai, parengę kompromisinį VIEK pertvarkos modelį. Būtent šis projektas ir turėtų būti pateiktas Seimo nariams apsispręsti, o ne koks nors kitas“, – sako L. Bušinskaitė.
Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos (LRTA) vadovės Gabrielės Andrašiūnienės teigimu, žiniasklaidos sektorius ragina Seimo narius nepriimti pakoreguotų, tik vienos organizacijos interesus atitinkančių Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, kurios kelia grėsmę žiniasklaidos savireguliacijai ir savivaldai.
„Pasiūlytomis pataisomis numatyta, kad į VIEK nuo viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų bendru sutarimu bus galima skirti tik 3 VIEA narius. Tai reiškia, kas kiekvienas VIEA narys, augant jų skaičiui turėtų vis mažesnę individualią įtaką formuojant etikos komisiją, o ką jau kalbėti apie dalyvavimą jos veikloje.
Tai ne tik neskatina žurnalistų, visuomenės informavimo rengėjų ir skleidėjų burtis į organizacijas, bet ir diskredituoja patį savireguliacijos principą, kėsinamasi į žodžio laisvę. Be to, kalbant apie įstatymo pataisų svarstymo procesą, jei norima sprendimus priimti vienbalsiai, kodėl buvo sudaryta darbo grupė, kurioje daugiau kaip metus dirbo žiniasklaidos atstovai ir ieškojo priimtiniausio kompromisinio VIEK modelio?“ – sako G. Andrašiūnienė.
