G. Nausėdos teigimu, NATO sąjungininkėms būtina toliau sparčiai didinti investicijas į gynybą, siekiant 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio, ir ypatingą dėmesį skirti oro gynybai.
Pasak Lietuvos vadovo, savaitgalį Latvijoje nukritęs rusų dronas dar kartą rodo būtinybę stiprinti oro gynybą NATO rytiniame flange ir efektyviai įgyvendinti NATO rotacinį oro gynybos modelį, kuriam pritarta NATO viršūnių susitikime Vilniuje.
G. Nausėda taip pat akcentavo paramos Ukrainai tęstinumo svarbą, nes Ukrainos pergalė – kelias į ilgalaikę taiką Europoje.
Būtinybė NATO narėms didinti išlaidas gynybai ir prisiimti didesnę atsakomybę už Europos saugumą bei imtis aktyvių veiksmų reaguojant į vis intensyvėjančią Rusijos hibridinę agresiją akcentuota ir per susitikimą su premjere Ingrida Šimonyte.
„Rusija nuolat bando didinti savo įtaką Europoje, o pastaruoju metu vis dažniau imasi kinetinių veiksmų mūsų šalių teritorijoje. Ši šalis agresorė nesustos, kol jos karinė agresija prieš Ukrainą ir hibridinės atakos NATO šalyse nesulauks tinkamo atsako. NATO valstybių atsakas į Rusijos hibridines ir vis dažniau pasitaikančias kinetines veiklas turi būti ryžtingas ir koordinuotas“, – teigė ji.
G. Nausėda išreiškė Lietuvos palaikymą Albanijos eurointegracijos siekiams ir pasirengimą dalytis patirtimi bei ekspertinėmis žiniomis Albanijai siekiant narystės ES.
„Esu įsitikinęs, kad ES plėtra Vakarų Balkanuose užtikrins regiono stabilumą ir prisidės prie gerovės kūrimo. Albanija nuosekliai demonstruoja ištikimybę europinėmis vertybėms – jungiasi prie ES bendros užsienio ir saugumo politikos, palaiko ES sankcijų politiką, laikosi principingos pozicijos Rusijos agresijos prieš Ukrainą klausimu. Vertybės yra tai, kas mus suburia į stiprią europinę šeimą. Tikiu, kad Albanijos ateitis yra būtent šioje šeimoje“, – teigė G. Nausėda.
B. Begajus prezidentų pareiškime tvirtino Albaniją pasikliaujant Lietuva ir Europos Sąjungos (ES) parama šaliai siekiant narystės Bendrijoje, Vakarų Balkanų valstybių eurointegracijos.
„Siekiame dar labiau sustiprinti ES ir Vakarų Balkanų bendradarbiavimą, ir tai yra nepaprastai svarbus žingsnis siekiant sukurti atsparią bei tvirtą Europą. Tai yra strateginis Albanijos siekis, Albanija siekia suderinti savo užsienio reikalų politiką su ES užsienio reikalų politika“, – kalbėjo B. Begajus.
„Noriu pabrėžti, kad Albanija yra visiškai solidari su Ukraina ir mes toliau aktyviai nesvyruodami remsime Ukrainos teritorinį vientisumą, jos nepriklausomybę pagal tarptautiniu mastu pripažįstamas sienas. Albanija remia Ukrainos euroatlantinius siekius“, – sakė Albanijos vadovas.
B. Begajus taip pat sakė „turintis išreikšti susirūpinimą“, kad Lietuvos ir Albanijos ekonominis bendradarbiavimas, prekybiniai ryšiai dar nėra pasiekę tokio pat aukšto lygio kaip politinė bendrystė.
„Nors dvišalės prekybos srautai per pastaruosius penkerius metus gerokai išaugo, mes matome dar dideles galimybes išplėsti prekybos srautus ateityje“, – teigė Albanijos prezidentas.
„Norėtume matyti daugiau tiesioginių Lietuvos investicijų Albanijoje informacinių ryšių technologijų, turizmo, energetikos, žemės ūkio, kultūros ir infrastruktūros srityse“, – pažymėjo jis.
B. Begajus kvietė lietuvius pasinaudoti Albanijos siūlomomis turistinėmis galimybėmis, G. Nausėdą – apsilankyti šalyje.
Šis Albanijos vadovo vizitas į Lietuvą – pirmasis nuo 2007 metų.
