Teisiamųjų suole atsidūrę žinomi sostinės projektuotojai įtariami plataus masto afera.
Viena brangiausiai apmokama Vilniaus architektė Irena Kliobavičiūtė praėjusią savaitę Vilniaus pirmosios apylinkės teisme sėdo į kaltinamųjų suolą. Bendrovės „Senojo miesto architektai“ projektų vadovė kaltinama nusikalstamos grupuotės, klastojusios dokumentus projektuojant bendrovės TEO LT administracinį pastatą Vilniuje, Lvovo gatvėje, organizavimu ir vadovavimu jai.
Su I. Kliobavičiūte kaltinamaisiais patraukti toje pačioje bendrovėje dirbantys Diana Sabaliauskienė ir Darius Bagdonavičius.
Laiku pastebėta klastotė
Vilniaus dešiniajame Neries krante Šnipiškėse esančio žemės sklypo bendraturtis Vytautas Petrauskas pradėjo atkaklią kovą. Būtent jis atskleidė ir plačiai paviešino įtariamos nusikalstamos architektų trijulės veiklos metodų aplinkybes.
Specialiosios tarnybos nustatė, kad architektai I. Kliobavičiūtė, D. Sabaliauskienė ir D. Bagdonavičius rengė valstybei nuosavybes teise priklausančio sklypo Lvovo gatvėje 21a detalųjį planą. Iš pradžių architektai su įvairių instancijų darbuotojais suderino, kad sostinės centre bus statomas 12 aukštų administracinis pastatas, tačiau vėliau parengė naujus brėžinius – esą bus statomas 15 aukštų pastatas.
Manoma, kad neskaidriai įvykdyto projekto užsakovė, perėmusi valstybinio žemės sklypo nuomą iš TEO LT, yra glaudžiai su ja siejama bendrovė „Lintel“.
Nusitaikius į naują vietą TEO LT apsukruolius netrukus pristabdė 52-ejų vilniečio V. Petrausko atkaklumas, mat tik per kelis žingsnius esančiame Kalvarijų gatvės 20 numeriu pažymėtame žemės sklype jam priklauso keli arai žemės. Be to, netoli stovi ir daugiabutis, kuriame vienas iš aštuonių butų priklauso V. Petrauskui.
Architektės D. Sabaliauskienės (dešinėje) vardas skamba ne vienoje skandalingai pagarsėjusio projekto istorijoje (Lauros Butkutės nuotr.)
Statybas planavo negavę leidimo
Anot V. Petrausko, kad žinomi sostinės architektai lengvai naudojosi įstatymų spragomis ir klerkų parama, jo nestebina.
2006 metais vilnietis sulaukė ne ką mažiau stebinančio pasiūlymo ir iš pačių TEO LT vadovų.
„Jie iš kažkur sužinojo mano mobiliojo ryšio telefono numerį. Paskambino, pasikvietė pokalbio. Šis susitikimas vyko tuometės TEO LT būstinės kavinėje. Atėjo du prabangiais kostiumais vilkintys šioje įmonėje aukštas pareigas ėję vyrai. Nenorėjau parduoti savo buto, tačiau jie pasiūlė jį nupirkti dešimt kartų pigiau nei tuometė rinkos kaina.
Vieną gražią dieną sužinojau, kad visas mano turtas yra areštuotas. Tik po kurio laiko suvokiau, ką reiškė atsisakyti tokio „negundančio“ pasiūlymo“, – portalui balsas.lt kalbėjo V. Petrauskas.
Kadangi vyriškis kategoriškai atsisakė parduoti nuosavybę, netrukus stambi kompanija jam iškėlė net 12 mln. litų siekiantį civilinį ieškinį. TEO LT tokio dydžio ieškinį motyvavo tuo, kad dėl nevykstančių statybų buvo prarastos laiko sąnaudos, atnešusios nemažai nuostolių.
Įdomu, kad tokias pretenzijas pareiškusi TEO LT statyboms leidimo net nebuvo gavusi.
„Ši istorija paprasta: TEO LT vengia bet kokio triukšmo ir siekia kaip įmanoma tyliau užglaistyti plačiai paviešintą skandalą. Juk dėl šio teismų maratono jiems sustojo net 80 mln. litų vertės projektas. Tačiau jeigu jie nebūtų godūs, galėjo paprasčiausiai imtis statyti keliais aukštais žemesnį objektą, ir gal ši istorija jau būtų pasibaigusi“, – portalui balsas.lt kalbėjo V. Petrauskas.
Areštavo ir medžioklinį šautuvą
Dokumentų klastojimu įtariami architektai mėgaujasi visais gyvenimo malonumais be jokių apribojimų, o du mažamečius sūnus su žmona auginančio V. Petrausko visas turtas yra areštuotas.
Antstoliai yra uždėję apynasrį jo butams ir žemės sklypui.
Pastaraisiais metais vilnietis tik sapnuose regi išvykas į užsienį, tad jam belieka poilsis Lietuvos miškuose. V. Petrauskas – aistringas medžiotojas, tačiau jau kurį laiką antstoliai yra areštavę net ir jo medžioklinį šautuvą.
„Jei mano pajamos viršija 1 200 litų, iškart antstoliams turiu mokėti būtiną mokestį. Įsivaizduokite, esu tarsi pakibęs tarp žemės ir dangaus. Patikėkite, man jau nebejuokinga, nes visą savo gyvenimą galiu likti skolingas. Tokiu atveju ir mano vaikams gali tekti ją grąžinti“, – nelinksmai kalbėjo V. Petrauskas.
Be to, jam apribotos galimybės teisinėje dvikovoje su galbūt klastočių nevengusiais architektais, kuriems atstovauja įspūdingais honorarais pagarsėję advokatai.
Savivaldybės klerkė G. Čeponytė teisme viešai pareiškė, kad jai iš pat pradžių pasirodė, kad architektų projektas galėjo būti neteisėtas (Lauros Butkutės nuotr.)
Teisme jautėsi nesmagiai
Dabar V. Petrauskas yra priverstas dalyvauti teismo procesuose dėl galbūt neteisėtos vilniečių architektų veiklos. Po praėjusią savaitę vykusio teismo posėdžio vilnietis rimtai sunerimo, kad architektų gynybai paskirti vieni brangiausių Vilniaus advokatų gali numarinti šią bylą, nes jau šių metų rudenį sueina senaties terminas.
Išsigandę teisiamųjų suole atsidūrusių architektų veidai bylojo, kad jie visai nenorėjo stoti prieš teismą. Bene geriausiai laikėsi I. Kliobavičiūtė, o jos kolegė D. Sabaliauskienė, atsakinėdama į teisėjo Olego Zaicevo klausimus, keletą sykių susipainiojo, jai virpėjo lūpos, o mažiausiai kalbėjusiam D. Bagdonavičiui akivaizdžiai virpėjo kojos.
Siekiama užvilkinti bylą?
Į teismo posėdį buvo iškviesti keli liudytojai, kurie miglotai aiškino galimai suklastoto dokumento atsiradimo aplinkybes. Vienas I. Kliobavičiūtės gynėjų pareiškė norą, kad artimiausiame teismo posėdyje dalyvautų buvęs sostinės meras Artūras Zuokas.
Akivaizdu, kad architektų gynėjai imasi kraštutinių veiksmų ir, siekdami sukelti chaosą teisme, į artimiausius posėdžius kviečia ką tik panorėję.
Verta pastebėti, kad 2006 metų rugsėjo 1-ąją į Vilniaus savivaldybę buvo pristatyti, kaip įtariama, suklastoti brėžiniai, kurių autentiškumą šiuo metu tiria teismas. Tų pačių metų rugsėjo 16-ąją šiandien įtariamaisiais tapę architektai inicijavo „5 minučių trukmės“ posėdį, per kurį savivaldybės klerkus bandyta įtikinti, koks gražus ir modernus pastatas galėtų puošti Vilniaus centrą.
Teisme pakviestas liudyti sostinės savivaldybės administracijos vadovo pavaduotojas Jonas Urbonavičius sakė, kad panašūs sprendimai per „5 minučių trukmės“ posėdžius nėra sprendžiami, o visus klausimus dėl detaliųjų planų tvirtinimo sprendžia savivaldybės taryba, tad juo labiau negali būti nė kalbos, kad savivaldybės vadovai per „5 minučių trukmės“ posėdį būtų spėję atskleisti, kad architektų pristatomi brėžiniai tėra vien galimos klastotės.
Tuo tarpu į teismą iškviesta liudyti ir teisėjo Olego Zaicevo prispausta prie sienos Vilniaus savivaldybės Plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus želdinių poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė šį projektą įvertino kaip neteisėtą. Apie tai ji buvo užsiminusi ir ikiteisminio tyrimo apklausoje.
Atrodytų, galima pasidžiaugti, kad šįsyk teisėjas nepasidavė galimoms manipuliacijoms ir praėjusiame teismo posėdyje iškart paskyrė keturių artimiausių posėdžių datas. To anksčiau niekada nėra buvę.
V. Petrauskui atgijo viltis, kad ši byla nebus numarinta artėjančiu senaties terminu.
Su kolega D. Bagdonavičiumi (dešinėje) teisiamųjų suole atsidūrusi brangiausiai apmokama sostinės architektė I. Kliobavičiūtė (kairėje) vengia atskleisti tikruosius galimai suklastoto projekto užsakovus (Lauros Butkutės nuotr.)
TIK FAKTAI
V. Petrausko inicijuotoje administracinėje byloje buvo skundžiamas Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas.
2008 metų rugsėjį ši byla buvo atnaujinta, kai kilo abejonių dėl tuomečio teisėjo Stasio Gudyno nešališkumo, nes jo sūnus buvo TEO LT atstovas byloje.
Prieš kurį laiką bendrovės „Senojo miesto architektai“ pavadinimas buvo minimas kitose trijose skandalingose istorijose. Tarp jų ir tokia: šios kompanijos architektai suprojektavo nedidelio garažo, esančio Vilniaus centre, Teatro gatvėje, rekonstrukciją. Tačiau ši rekonstrukcija tapo 325 kv. m dviejų aukštų gyvenamuoju namu su mansarda.
Šis garažas anksčiau priklausė Seimo narės, beje, taip pat architektės, Aurelijos Stancikienės tėvams – Gražinai ir Vytautui Juknevičiams.
Statinio paminklotvarkos sąlygas parengė A. Stancikienė ir jos motina, buvusi sostinės senamiesčio vyriausioji architektė G. Juknevičienė, o Vilniaus savivaldybė pritarė, kad garažai virstų gyvenamuoju namu. Tokią idėją į projektą perkėlė šiuo metu baudžiamojon atsakomybėn patraukta architektė D. Sabaliauskienė.
