Auditas buvo inicijuotas per mokytojų streiką, žadant iš neefektyviai naudojamų įstaigų lėšų surasti papildomų išteklių pedagogų algoms didinti.
Tuo metu R. Masiulis laikinai vadovavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM).
„Mokytojai buvo teisūs. Sulaukiu vis daugiau klausimų, ar padarytas žadėtas Švietimo sistemos pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų auditas. TAIP auditas baigtas – rezultatai perduoti ŠMSM prieš porą dienų“, – feisbuke parašė R. Masiulis.
Vėliau žurnalistams komentuodamas audito rezultatus R. Masiulis sakė, kad daugeliu atveju nustatytas pirkimas iš vieno šaltinio, virš 90 proc. pirkimų buvo vykdomi be konkurso.
„Patikrino vieną atvejį, vienas tiekėjas, kuris be konkurso laimi vienoje įstaigoje jau kelintus metus. Jo akcininkai per 2 metus dividendais išsiėmė apie 4 mln. eurų. Jeigu tą įstaiga teikia paslaugas tik valstybiniam sektoriui, tai tikrai verta susimastyti kas čia per konkursai ir kaip gali būti tokie dideli pelnai“, – kalbėjo R. Masiulis.
Klausiamas, kokia tai įstaiga, ministras teigė detalių sakyti negalintis, informacija perduota ŠMM, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Viešųjų pirkimų tarnybai.
„Kita dalis vyraujanti, tai pirkimai iš darbuotojų. Turim net tokių atvejų, kuomet darbuotojas dirba įstaigoje, įstaiga perka paslaugas, jas teikia tas pats darbuotojas, kuriam pagal darbo sutartį priklauso tuos darbus daryti. Tai toks bendras susidaro vaizdas, kad sukurtas bendras voratinklis, kur viešųjų pirkimų pinigai pasidalinami tarp savų“, – kalbėjo R. Masiulis.
Jis taip pat pažymėjo nekaltinantis visų švietimo sektoriaus darbuotojų, anot jo, didžiausia kaltė tenka „ilgamečiams vadovams, kurie tą sistemą toleravo, palaikė ir ji liko egzistuoti iki dabar“.
Pasak jo, audito metu tikrinti 2016-2018 metai. Per audituotą laikotarpį viešiesiems pirkimams čia skirta daugiau nei 100 mln. eurų.
„Galiu pasakyti apibendrintai, kad mokytojai buvo teisūs. Situacija tikrai nėra tokia, kokią mes tikėjomės rasti. Net visą ko matę auditoriai buvo nustebę“, – sakė ministras.
Ministro teigimu, audito metu nustatytų pažeidimų sąrašas yra labai ilgas, o situacija švietimo sektoriuje yra netoleruotina.
„Vyrauja neskelbiami pirkimai, vieno tiekėjo protegavimas, tiekėjai už laimėtus pirkimus įstaigoms atsilygina „parama“, masiškai naudojama schema „perkame paslaugas iš savų darbuotojų“, kurių tiesioginės pareigos yra tokios pačios, kaip ir pirkimo objektas, pirkimo galutinė suma procedūrų metu išauga kelis kartus ir t.t.“, – tvirtino jis.
Anot R. Masiulio, sistema organizuota taip, kad „visi viešieji pirkimai liktų tarp savų“.
„Suskaldoma į mažus pirkimus, kad galima būtų lengviau visa tą daryti. Iš tikrųjų paėmus kiekvieną sumą, ji gal nėra didelė – nuo kelių šimtų eurų iki kelių šimtų tūkst. Milijoninių pirkimų nėra daug“, – sakė R. Masiulis.
Jis taip pat teigė negalintis įvardinti, kokia galimai padaryta žala valstybei, nes radus sisteminius pažeidimus informacija iškart buvo perduota tarnyboms.
Audito metu tikrintos 17 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų. Viešųjų pirkimų patikrinimą atliko Susisiekimo ministerijos auditoriai.
