Tyrimas tikriausiai bus pavestas Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovui Broniui Merkiui, BNS informavo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.
„Mes tuo neužsiimam, mūsų kitos funkcijos. (..) Latvija čia ne prie ko, nes buvo mūsų skrydžių valdymo zonoje, tai mūsų teritorija. Be to mūsų registro, mūsų aviakompanijos lėktuvas, tyrimo jurisdikcija tenka Lietuvai“, - teigė A.Šumskas.
Pasak A.Šumsku, jeigu orlaivis ir bus surastas ir iškeltas, vadinamųjų juodųjų dėžių jame nebus, nes jų įrengimas tokio tipo lėktuvuose nėra numatytas, yra tik skrydžio aukštį matuojantis prietaisas. Nors lėktuvas neturėjo juodųjų dėžių, jis galėjo skristi per Baltijos jūrą, net tokiam skrydžiui keliami tik gelbėjimo įrangos reikalavimai.
„Jis turėjo pilną gelbėjimo įrangą. Ar ja buvo pasinaudota - čia jau kitas klausimas“, - sakė A.Šumskas.
Jis sakė, kad orlaivių avarijų standartinės priežastys yra keturios - orlaivių gedimas, pilotų klaidos, nepalankios meteorologinės sąlygos ir išorinis poveikis. Jis iš karto atmetė versiją, kad pilotai galėjo padaryti klaidų, oro sąlygos buvo geros.
A.Šumskas sakė kartu studijavęs, baigęs mokslus ir skraidęs su dabar dingusiu pilotu Adolfu Mačiuliu.
„Ypatingai patyręs, lygių Lietuvoje nėra“, - apie kolegą kalbėjo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius sako, kad prieš parą virš Baltijos jūros dingusio lietuvių lėktuvo paieška bus nutraukta sekmadienį saulei nusileidus.
Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas „L 410“ savo darbą jau baigė, Latvijos sraigtasparnis dar žvalgo teritoriją, laivai dar jūroje, baigus darbą, jiems nurodyta prisistatyti į Klaipėdos uostą.
„Tikėtina, kad paieškos operacija bus nutraukta saulei nusileidus. Nieko nebuvo aptikta, su šiandien operacija bus nutraukta ir, manau, nepratęsta“, - BNS sakė pulkininkas leitenantas A.Brencius. Jo teigimu, jeigu pilotai būtų išsigelbėję, jie būtų patekę į Latvijos kontroliuojamą teritoriją.
Naktį Baltijos jūros vandenyje sunku ką nors pastebėti, be to, vien dieną bangų aukštis siekė 20 metrų. Pasak Karinių jūrų pajėgų atstovo, buvo išžvalgyta nemaža teritorija Liepojos ir Švedijos link.
A.Brencius BNS taip pat sakė, kad iš Švedijos gautos šios šalies karinių pajėgų radarų užfiksuotos koordinatės patikslino paieškos teritoriją.
„Pirminė informacija nebuvo tokia tiksli, o gavus iš Švedijos koreguotas paieškos rajonas - daugiau šiaurės rytus, arčiau Latvijos atsakomybės rajono“, - BNS sakė Lietuvos karinių pajėgų atstovas.
Virš Baltijos jūros dingęs vienmotoris civilinis orlaivis „An-2“ skraidino tik du klaipėdiečius lakūnus, keleivių jame nebuvo. Orlaivyje telpa iki 12 keleivių, kelionės metu jų nebuvo.
„Klaipėdos avialinijų“ direktorius Viktoras Šišniauskas BNS sakė, kad Lenkijoje pagamintas lėktuvas buvo nupirktas Švedijoje.
„Jis buvo geros būklės, mes ketinome jį panaudoti savo reikmėms“, - sakė parašiutininkų skraidinimo, trąšų barstymo, fotografavimo ir filmavimo paslaugas teikiančios oro bendrovės vadovas.
Pasak jo, lakūnai skrido iš Danijos į Geteborgą, skrydyje praleidę pusantros valandos teigė, kad nėra jokių problemų. Lėktuvas šeštadienį 17.20 val. turėjo leistis Klaipėdos aerodrome.
Dingusiu lėktuvu „An-2“ skrido du patyrę lakūnai - A.Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Abiem jiems - per 60 metų, jie ore yra praleidę daugiau nei 15 tūkst. valandų. Pilotais dirbo daugiau nei 40 metų.
„Tai pirmas toks atvejis, kad virš Baltijos jūros dingtų civilinis orlaivis“, - teigė V.Šišniauskas.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, šeštadienį apie 18 val. Karinių oro pajėgų ir budėtojai gavo Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro pranešimus apie prarastą ryšį su orlaiviu „An-2“, skridusiu virš Baltijos jūros.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.