Kelininkai atsargiai vertina Susisiekimo ministerijos ketinimus centralizuoti regioninių kelių priežiūrą, jų turtą ir valdymą perduodant Automobilių kelių direkcijai. Ši iki rudens turi parengti siūlymus, kaip ūkiškiausiai tvarkyti visą kelių priežiūros sistemą, praneša LTV „Panorama“.
Susisiekimo ministerija vėl judina prieš metus nemažą pasipriešinimą sukėlusią kelių priežiūros sistemos reformą. Tuometinius ketinimus valstybės nuosavybėje palikti tik pačius kelius, o 11 regioninių kelių priežiūros įmonių perduoti į privačias rankas pristabdė Seime pradėta interpeliacija ministrui. Tačiau idėjos pertvarkyti visą kelių priežiūrą neatsisakyta.
Tik dabar siūlymų, kaip ūkiškiausiai tvarkyti šią sistemą laukiama iš Automobilių kelių direkcijos, kuriai ketinama perduoti valdyti daugiau kaip 6 mlrd. litų vertės regioninių įmonių turtą – kelius.
„Trūksta koordinuotų, aiškesnių sprendimų vystant Lietuvos kelius, todėl manome, kad keliai – tai yra valstybės turtas – turėtų būti paimti iš regioninių įmonių ir perduoti centrinei institucijai – Lietuvos automobilių kelių direkcijai“, – sako susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Ministras tikina, kad centralizuotai valdomas turtas mažintų kelių priežūros išlaidas. Ir neatmeta, kad paskui turtą į stambesnius darinius galėtų būti jungiamos ir pačios įmonės.
„Jeigu bus pagrįsta skaičiavimais, galėtų įvykti tų įmonių stambinimas pagal regionus ir užtikrinus geresnę vadybą pavyktų šiek tiek sumažinti tų įmonių valdymo sąnaudas“, – teigia E. Masiulis.
Kol kas žodis „privatizacija“ atvirai neskamba, bet kelininkai, kuriems savo kailiu teks patirti kelių priežiūros sistemos pertvarką, sako neatmetantys ir tokio varianto. Tik šį kartą tikisi, kad ministerija bus atsargesnė – devynis kartus atmatuos ir tik dešimtą kirps, kad patobulinus valdymą ar sistemą, nenukentėtų tie, kurie keliais važinėja.
„Mes ištisai kalbam apie sistemą, apie kažkokių sistemų kūrimą, bet visada užmirštam, kam sistema turėtų tarnautui. Jeigu mes kurdami tą sistemą, ar ji būtų privati, ar ne, galvotume apie galutinį vartoją – nebūtinai, kad sutaupytume vieną centą, bet kad galutiniam vartotojui tai būtų patogiausias, geriausias sprendimas – ir pradėtume eiti nuo antros pusės, nuo vartotojo į sistemos sprendimą, tada mes ir rastumėm geriausią variantą“, – mano „Lietuvos kelių“ asociacijos tarybos narys Stanislovas Kablys.
Automobilių kelių direkcija savo siūlymus turi parengti iki rugsėjo. Tuomet esą aiškės, ir kiek lėšų sutaupys numatomi pertvarkymai. Pernai, Vyriausybei palaiminus pirminę reformos koncepciją, Susisiekimo ministerija tikino, kad kelių priežiūros pertvarka kasmet sutaupytų apie 100 mln. litų – tai yra trečdalį visų kelių priežiūrai skiriamų pinigų.
Aurelija MALAKAUSKAITĖ
