Lietuvos bankas (LB) susirūpino, kad lietuviai negali gauti normalių pasiūlymų su fiksuotomis palūkanomis, taip pat nepopuliarus paskolų refinansavimas, kai anksčiau paimta paskola keičiama nauja paskola kitomis sąlygomis.
Dėl to centrinis bankas siūlo keisti įstatymus, kad paskolų refinansavimas ir fiksuotos palūkanos klientams būtų siūlomos dažniau.
Tokius pakeitimus antradienį pristatė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. LB pasiūlymams paskelbtos viešos konsultacijos.
„Lietuvoje praktiškai visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis, taip riziką dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Vartotojų galimybės fiksuoti paskolos palūkanas ilgesniam nei metų laikotarpiui yra ribotos ir santykinai brangios.
LB imasi iniciatyvos spręsti šią problemą ir kviečia viešai diskusijai dėl priemonių pagerinti vartotojų galimybes gauti paskolos pasiūlymą fiksuotosiomis palūkanomis ar refinansuoti turimą paskolą“, – sako G. Šimkus.
Pasak jo, LB atliko analizę, kuria siekė įvertinti būsto paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis problematiką ir refinansavimo galimybių didinimo klausimą.
Analizės duomenimis, fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų būsto paskolų populiarumas ES šalyse reikšmingai skiriasi, taip pat skyrėsi ir kaitos tendencijos Lietuvoje bei daugelyje kitų euro zonos šalių.
Mažų palūkanų laikotarpiu (2011–2022 m.) daugumoje euro zonos šalių gyventojai dažniau rinkosi fiksuoti naujų paskolų palūkanų normas ilgesniam nei metų laikotarpiui, o Lietuvoje – priešingai, vis labiau vyravo paskolos su kintamąja (fiksuota iki metų laikotarpiui) palūkanų norma.
Palūkanų normų fiksavimas ypač populiarus šalyse, kuriose finansų sektorius yra didelis ir gerai išsivystęs, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje – jose naujos bent terminuotai tam tikram laikotarpiui fiksuotųjų palūkanų normų paskolos sudaro daugiau kaip 85 proc. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, Suomijoje, Švedijoje dominuoja paskolos su kintamąja palūkanų norma.
Didesnėse ir labiau išsivysčiusiose finansų rinkose bankai turi geresnes galimybes apdrausti palūkanų kitimo riziką ir pasiūlyti klientams fiksuotųjų palūkanų normų paskolas patrauklesne kaina.
Palūkanų fiksavimas vartotojui suteikia finansinio atsparumo ir aiškumo dėl paskolos įmokų dydžio konkrečiam kredito sutartyje nustatytam laikotarpiui, pavyzdžiui, 5 ar 10 m. ar net visam kredito laikotarpiui.
Toks palūkanų normų fiksavimas turi savo kainą, kuri yra įtraukiama į fiksuotųjų palūkanų paskolos kainą.
Lietuvoje palūkanos bene didžiausios
Taigi, tiek fiksuotosios, tiek kintamosios palūkanos turi savo privalumų ir trūkumų. Remiantis euro zonos 2012–2023 m. duomenimis, negalima vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kuri kredito palūkanų normų rūšis – fiksuotosios ar kintamosios palūkanų normos – paskolos gavėjui yra finansiškai naudingesnės.
Tai priklauso nuo to, kuriuo metu palūkanų norma fiksuojama ir kaip paskolos laikotarpiu keičiasi pinigų kaina, kitaip tariant, tarpbankinės rinkos palūkanų norma euribor.
Analizė parodė, kad fiksuotųjų palūkanų kaina Lietuvoje yra viena aukščiausių didžiausių euro zonoje – naujoms paskoloms 2022 m. ji buvo vidutiniškai 1 proc. punktu. didesnė už euro zonos vidurkį, o bankai nėra linkę aktyviai siūlyti paskolas paskolų fiksuotosiomis palūkanomis.
Turimais duomenimis, Lietuvoje nėra paplitęs ir būsto paskolų refinansavimas, nors pastaraisiais metais mažėjus bankų maržoms, paskolų refinansavimas gali būti naudingas vartotojams. Tai ypač aktualu tiems būsto paskolų gavėjams, kurie sutartis sudarė 2018–2021 m., kai bankų maržos buvo didesnės.
Tokių gavėjų paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio. Lietuvos banko atliktos vartotojų ir kredito davėjų apklausos duomenimis, tarp kaip namų ūkių sprendimą paskolos nerefinansuoti nulemiančius veiksnius apibendrintai galima įvardinti su refinansavimo procesu siejamas išlaidas, proceso sudėtingumą, bei ir rinkos sąlygas.
Turės siūlyti ne tik kintamas
Siekdamas užtikrinti vartotojų galimybes rinktis fiksuotųjų palūkanų normų paskolą ar refinansuoti turimą paskolą geresnėmis sąlygomis, Lietuvos bankas parengė ir viešajai diskusijai teikia pasiūlymus – pagrindiniai iš jų tai:
- Įpareigoti kredito davėją, prieš sudarant būsto paskolos sutartį, pasiūlyti vartotojui bent dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su kintamąja palūkanų norma ir galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 m. fiksuotąja pagrįsto dydžio palūkanų norma arba kartu su palūkanų normų svyravimo draudimo bent 5 m. produktu pagrįsta kaina;
- Sukurti viešai prieinamą nepriklausomą ir išsamią būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę;
- Skelbti būsto paskolų maržų ir palūkanų normų sklaidos statistiką, sukurti nepriklausomą interaktyvią priemonę kliento ir rinkos būsto paskolų sąlygų palyginimui;
- Įpareigoti kredito davėjus reguliariai informuoti esamus klientus – būsto paskolų gavėjus – apie jiems palankias alternatyvias kredito davėjo siūlomas sąlygas, pavyzdžiui, palūkanų maržos dydį.
- Riboti nepagrįstas išlaidas keičiant sutarties sąlygas ir nustatyti rekomendaciją, kad sutarties keitimo mokestis, keičiant kintamosios palūkanų normos maržą, negali būti didesnis nei naujos sutarties sudarymo pas tą patį kredito davėją.
Šiuo metu vidutinė būsto paskolų palūkanų norma yra 5,03 proc.
Taigi, paėmęs 100 tūkst. dydžio būsto paskolą gyventojas vien per pirmus metus turi sumokėti 5030 eurų palūkanų (taip pat grąžinti ir dalį paties kredito).
Taigi per mėnesį paskolos palūkanos sudaro 419 eurų.
Vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra 1900 eurų popieriuje arba 1185 eurai į rankas.
