56 Seimo nariams antradienį balsavus „už“, 29 – „prieš“ ir 16 parlamentarų susilaikius po pateikimo pritarta Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma pereiti prie numanomo sutikimo organų donorystės modelio. Toliau pataisos bus svarstomos komitetuose.
Grupė parlamentarų siūlo nustatyti, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.
Jei žmogus nebūtų išreiškęs savo valios dėl donorystės, reikėtų artimųjų sutikimo. Įstatyme liktų galioti nuostata, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama.
Nuogąstauja, kad atvers Pandoros skrynią
Vis tik į parlamentarės Jurgitos Sejonienės pristatytą projektą daug parlamentarų sureagavo audringai.
Seimo Lietuvos regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės sukritikavo jos teiginius, esą šiuo metu organų donorystė Lietuvoje neefektyvi.
„Užteks pirmo atvejo, kada tarpusavyje sukonfliktuos giminaičiai ir visuomenėje turėsime tokį rezonansą, kai atimamai organai be asmens sutikimo, tiesiog pagal jo nutylėjimą, baisu ir pagalvoti, kokia žala bus padaryta donorystei.
Jei pažiūrėtume, kiek mes gauname organų donorų, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, tai iš esmės galime lygiuotis su kitomis valstybėmis, kurios šiuo metu turi jūsų siūlomą modelį“, – kalbėjo ji.
Valstietis Arvydas Nekrošius klausė, ar taip nebus atidaryta Pandoros skrynia. „Įprastai kaip dabar vyksta donorystė – galima artimųjų atsiklausti, ar jie sutinka, ar nebus taip, kad pakirsite esminį pasitikėjimą sistema ir žmonės puls masiškai atsisakinėti ir užpils prašymais, kad „mes nenorim“. Taip iš esmės šis projektas sužlugdys visą donorystės programą. Ar norint gero nepadarysime blogiau, nes nepasitikėjimo visuomenėje apstu“, – svarstė jis.
J. Sejonienė aiškino, kad giminaičių bus atsiklausiama bet kuriuo atveju. „Tos tvarkos niekas nesugriaus ir kaip tik padidins pasitikėjimą donorystės sistema“, – sakė ji.
Parlamentarė taip pat gynėsi, kad daugelyje šalių yra toks modelis ir jokia Pandoros skrynia neatsivėrė: „Ir dabar egzistuojant šiam modeliui žmogus gali išreikšti nesutikimą ir po jo mirties artimųjų valios neklausiama. Tai dabar atsiklausiame visų dėl nesutikimo, supaprastiname sistemą.“
Išvadino „organų prekybos lobiste“
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis tuo metu kėlė klausimą, ar tai neatvers progos užsiimti prekyba donorais.
„Šitas jūsų modelis iš esmės sukurs prekybą organais, nes jei žmogus neduoda nesutikimo, jo organai bus paimami. Kaip jūs galvojate, kokią rinkos dalį tai apims? Nes tokiose šalyse kaip Afrika, Rusija, Baltarusija, Kazachstanas prekyba organais klesti, nes panašaus reguliavimo net nėra“, – kalbėjo jis.
Seimo narys Valdemaras Valkiūnas pranešėjos atžvilgiu nepagailėjo ir dar riebesnio epiteto – J. Sejonienę išvadino „organų prekybos lobiste“.
Pati ji retoriškai klausė, kokiose gi šalyse ta prekyba organais suaktyvėjo įvedus tokį modelį: „Modelis yra „minkštasis“. Visais atvejais, kai žmogus nėra davęs nesutikimo, atsiklausiama jo artimųjų. Tais atvejais, jei žmogus yra vienišas, artimųjų rasti nepavyksta ir jis nesutikimo nėra išreiškęs, tik tokiais pacientais atvejais gali spręsti gydytojų konsiliumas.“
Tai pat ji pridūrė, kad organų prekybos klausimai – jau Baudžiamojo Kodekso sritis. „Ir man būtų absurdiška iš Seimo salės kaltinti Lietuvos sveikatos priežiūros specialistus, neva jie yra potencialūs prekeiviai organais“, – sakė J. Sejonienė.
Neaišku, kas informuos apie nesutikimą
Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė taip pat sakė neišgirdusi argumentų, kodėl pasiūlytas organų donorystės modelis būtų geresnis už dabar esantį.
„Jei modelis dabar tapti donoru neveikia, kodėl turėtų suveikti nesutikimo modelis? Ir kam užkrausime tą naštą gauti nesutikimą iš žmogaus – kaip žmonės bus informuoti, kaip tą nesutikimą turi pateikti? Kaip bus su vaikais – jei tėvai pareiškė už vaiką, kad nesutinka, kaip bus jam užaugus, kaip jis galės pakeisti tą nuomonę? Man atrodo, kad pasiūlytas modelis nesukuria geresnės sistemos, o klausimų ir neaiškių situacijų, atsiras daug“, – komentavo ji.
J. Sejonienė gi priminė, kad siūlomas modelis de facto jau egzistuoja, bet jį įteisinus galėtų pasikeisti visuomenės nuomonė – bent tų artimųjų, kurie turės pareikšti valią.
„Pagal dabartinį modelį gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad jei žmogus neturėjo donoro kortelės, [tai ir nesutiko būti donoru]. Jų išduota tik daugiau nei 42 tūkst. per 20 metų veikiančią šią praktiką. Iš jų tik 7 tapę donorais. Daugeliu atveju, kai žmogus donoro kortelę turėjo, artimieji nesutiko donuoti organų. Tai jei žmogus neišreiškęs aktyvios valios netapti donoru, tai suponuos, kad jis sutinka ir tai gali paskatinti artimuosius apsispręsti teigiamai“, – aiškino ji.
A. Širinskienė savo ruožtu pateikė pavyzdį, kas nutiko tokį modelį įvedus Čilėje. „Čilė su panašia praeitimi kaip Lietuvos, diktatūrine praeitimi, pasidarė numanomo sutikimo modelį ir žmonės, bijodami valstybės ir ja nepasitikėdami, puolė pareiškinėti nesutikimų, pas juos donorų skaičiai krito.
Jūs ateinate su neišbaigtu modeliu, net nenustatytomis taisyklėmis, kaip žmogus galėtų prieinamu būdu savo nesutikimą pareikšti. Jūs ateinate su tikėjimu, kad žmogus nežinos, nematys, neatsimins ir tiesiog nieko nepasakys“, – tvirtino parlamentarė.
Pacientai prašo išsamių diskusijų
Tuo metu pacientų asociacija „Gyvastis“ sutiko, kad pokyčiai donorystės sistemoje yra reikalingi, tačiau juos derėtų gerai išdiskutuoti, nes bet kokie nepamatuoti sprendimai, neatsakyti klausimai ir abejonės gali mažinti organų donorystės rodiklius, o tai turės įtakos pacientams, laukiantiems transplantacijos.
„Mūsų manymu, keičiant organų donorystės modelį reikia ypač gerai pasiruošti – plačiau supažindinti visuomenę, nes apie numanomą donorystės modelį tebuvo keletas pasisakymų, tačiau išsamios viešinimo kampanijos nebuvo“, – išplatintame pranešime sako A. Degutytė.
Pasak „Gyvasties“ prezidentės, pasiekti išties norimo rezultato – kad padaugėtų organų donorystės atvejų – reikalinga priemonių visuma: aktyvus visuomenės švietimas, dėmesys medikams ir įstaigoms, ruošiančioms donorus (adekvatūs įkainiai, mokymai, finansinės paskatos).
Tinkamai pasiruošus numanomas sutikimo modelis pasitarnautų jautriausiai pacientų grupei – transplantacijos laukiantiems pacientams sulaukti gyvybę gelbstinčio gydymo: „Pakeitus tik modelį, bet neatlikus švietėjiško darbo, donorystės rezultatas galėtų būti ne toks, kokio tikimės ir laukiame. O tada nukentės pacientai“.
Įregistravo alternatyvų projektą
Seime taip pat yra registruotos alternatyvios pataisos, kuriuo siūloma plėsti donoro kortelės sistemą – žmonėms būtų pasiūloma pasirašyti sutikimą dėl organų donorystės gaunant arba keičiant asmens dokumentus.
Pagal pataisas, kiekvienam asmeniui jo asmens tapatybės kortelės, paso ir vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir keitimo metu būtų sudaroma galimybė išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, organai po jo mirties būtų atiduoti transplantacijai, bei gauti donoro kortelę. Lietuvos vyskupų konferencija anksčiau yra paskelbusi nepritarianti numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, nes „sąmoningas asmens apsisprendimas dovanoti organą turi būti išreikštas jo aktyviais asmeniniais veiksmais“.
Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios vadovybės, sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti ir iš nežinojimo ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus.
Lietuvoje šiuo metu taikomas informuoto sutikimo donorystės modelis, kai asmuo, sutinkantis tapti organų donoru, privalo išreikšti savo sutikimą, tai yra užsiregistruoti donoro kortelei.
