Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio kandidatas į užsienio reikalų ministrus
Ne kartą rašiau, kad Baltarusijos atžvilgiu ne tik Lietuva, bet ir Europos Sąjungos institucijos turėtų imtis nebutaforinių, griežtesnių priemonių. Tebesitęsiančios ir iki šiol tarptautinių ekspertų nepatikrintos Astravo atominio monstro statybos, Baltarusijoje tebeskiriamos mirties bausmės ir nuolatinis bet kokios politinės opozicijos dusinimas – pakankamos priežastys, kodėl šiandien negalima likti vien pasyviems įvykių stebėtojams.
Deja, Lietuvos Vyriausybės neryžtingumas (švelniai tariant) nesikeičia. Pasakysiu daugiau: man visiškai nesuprantamas valdančiųjų sprendimas pritarti ES kreditų garantijai Baltarusijai per Europos investicijų banką (EIB), iš anksto žinant, jog yra reali grėsmė, kad gauti pinigai bus panaudoti Astravo atominės elektrinės jungiamųjų tinklų infrastruktūros įrengimui.
Ši savaitė Europos Parlamente, Strasbūre, parodė, kad didžioji dalis pagrindinių parlamento politinių frakcijų atstovų tęsia „susilaikymo“ arba nusišalinimo nuo opiausių Baltarusijos klausimų politiką. Toks „susilaikymas“ mums, europiečiams, ir visų pirma – lietuviams, gresia rimtais padariniais jau labai netolimoje ateityje.
Strasbūre asmeniškai inicijavau rezoliuciją, kuria būtų užblokuota galimybė Baltarusijai ypač palankiomis sąlygomis gauti EIB finansavimą. Bent iki tol, kol Baltarusijoje įvyks nauji parlamento rinkimai, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 11 dienos. Ir tol, kol nesulaukiame jokios adekvačios Minsko reakcijos Astravo statybų klausimu.
Skirtingoms Europos Parlamento politinėms frakcijoms aiškinant, kodėl tokios rezoliucijos reikia ir kodėl būtent dabar neverta skubėti su europinių paskolų garantavimu Baltarusijai, dauguma argumentus suprato ir jiems pritarė.
Tačiau liepos 6-ąją, balsavimo dieną, balsų „už“ pritrūko. Ir štai – kodėl. Iš 692 balsavusiųjų 278 EP nariai pasisakė „už“ finansavimo Baltarusijai blokavimą, „prieš“ buvo 129 ir „susilaikė“ netgi 285 (!) parlamentarai iš didžiųjų frakcijų – tai Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) bei Socialistų ir demokratų aljanso grupių atstovai.
Toks šios savaitės balsavimas. Tačiau galiu pažadėti, kad tai buvo ne paskutinė mano iniciatyva. Nesirengiu nuleisti rankų – keliant Baltarusijos klausimą, imsiuosi ir netradicinių priemonių. Ir toliau laikausi pozicijos, kad šiemet vasarį buvo padaryta klaida, kai Lietuvai aktyviai dalyvaujant priimant sprendimą buvo panaikintos ES sankcijos Baltarusijai.
Santykių su Baltarusija peržiūra buvo ankstyva ir nepagrįsta, o Lietuvai – netgi tiesiogiai žalinga. Nežinau, kas ir ką gavo mainais? Minskas nebendradarbiauja su ES ir valstybėmis narėmis, slapstosi už pažadų, toliau tęsdamas atskiromis dalimis griūvančios Astravo AE statybas. Šios statybos tęsiamos pažeidžiant tarptautines Espo ir Orhuso konvencijas bei tiesiogiai finansuojant Rusijai. Ar kam nors reikia daugiau argumentų, kad režimas nenusipelnė tokių institucijų kaip Europos investicijų bankas paramos?
Kai kam Europos Parlamente atrodė, kad balsuojant dėl finansinės paramos Baltarusijai teikimo sprendžiame viso labo techninį klausimą. Bet taip nėra. Kai A. Lukašenka stato nesaugią atominę jėgainę, kai jau netrukus įvykdys dar vienus nelaisvus rinkimus – kas prisiims atsakomybę už suteiktą finansinę paramą?
Mano pozicija labai aiški – dabartinės Astravo jėgainės statybos privalo būti sustabdytos, o projektas tarptautinių ekspertų turi būti įvertintas iš esmės. Tokia turėtų būti ir Europos Komisijos principinė pozicija, tokios turi būti sąlygos bet kokiam tolimesniam ES ir Baltarusijos bendradarbiavimui. Neabejoju, kad turime daug neišnaudotų resursų spręsti Astravo problemą. Tiesiog reikia pagaliau įsisąmoninti, kad ilgalaikio susilaikymo pasekmė bus branduolinio monstro gimimas Vilniaus pašonėje.
