Premjeras S. Skvernelis sekmadienį duodamas interviu pareiškė, kad valstiečių partijoje reikia permainų, kalbėjo ir apie R. Karbauskio ultimatumus rinkėjams, kurie, premjero manymu, pakenkė jo galimybėms tapti prezidentu. O pirmadienį premjero patarėjas pareiškė, kad vyriausybės vadovas svarstytų stoti į R. Karbauskio vadovaujamą partiją, jei joje vyktų pokyčiai, jis taip pat galėtų jai ir vadovauti. Tiesa, šio pareiškimo lengvai R. Karbauskis nesutiko, pareikšdamas, kad gelbėti partijos nereikia. Esą premjero statomos sąlygos nepatinka ne tik jam, bet ir likusiems partijos nariams.
Kita partija mestų Skvernelį lauk
Politologas Algis Krupavičius, komentuodamas premjero interviu sakė, kad šis jį nemenkai nustebino.
„Jis toliau ruošiasi likti ministru pirmininku ir Vyriausybė netrukus grąžins įgaliojimus. Tai dabar valstiečiams turėtų iškilti rimtas klausimas, ar teikti S. Skvernelio kandidatūrą į ministrus pirmininkus? Situacija yra tokia: jis dalyvavo rinkimų kampanijoje, ją finansavo valstiečiai, jis yra kritikavęs partiją anksčiau, bet jau gerą pusmetį santykiai buvo beveik idealūs“, – sakė politologas.
Jis pabrėžė, kad šis jo interviu išėjo keistu laiku, kai jau pasirašytas koalicinis susitarimas, matosi Vyriausybės kontūrai. Ir štai dabar politikas, kuris pretenduoja būti ministru pirmininku, pareiškia, kad nenorėtų eiti su tokia partija į būsimus rinkimus.
„Taip civilizuotoje politikoje nesielgiama. Toks dalykas nenormalus, jei jis būtų partijos narys, kita partija keltų klausimą dėl jo pašalinimo iš partijos gretų. Sakyčiau, tai būtų visiškai teisėtas žingsnis“, – sakė A. Krupavičius.
Politologas įsitikinęs, kad visi ženklai rodo – S. Skvernelis nori likti ministru pirmininku, todėl laikas pasirinktas interviu – keistas.
„Tokie pareiškimai nelogiški, neprognozuojami. Gali vykti visokių posūkių, jei ne artimiausioje ateityje, tai vėliau. Keista pareikšti, kad būsiu ministras pirmininkas, bet dar pagalvosiu, ar man pakeliui į rinkimus su šia partija. Jei partija turi savikritikos ir savigarbos, tokiu atveju turėtų sakyti ačiū, bet rinksimės kitą politiką ir kitą politinę figūrą deleguosime į premjero postą. Bus labai įdomu pažiūrėti, kaip situacija keisis, kas bus“, – svarstė politologas.
Jis mano, kad tai gali būti signalas, jog skyla valstiečių frakcija, o gal net partija.
„Vytautas Bakas reiškė kitokias nuomones nei Ramūnas Karbauskis ir kiti derybininkai. <<..>> Dar kitas įdomus faktas, kad ministras pirmininkas išeina atostogauti, kai vyksta derybos dėl koalicijos ir tame pakete yra Vyriausybės klausimas. Tai daugiau nei keista. Jis (premjeras) turėtų dalyvauti tame. O čia vyksta kažkas nesuvokiamo“, – svarstė politologas.
A. Krupavičius taip pat svarstė, kad kaltinimai mesti R. Karbauskiui, esą jo ultimatumai labai paveikė rinkėjus ir šie nebalsavo už S. Skvernelį, nėra visai teisingi. Pasak politologo, labiausiai sau pakenkė pats premjeras, o ne kas nors kitas.
„Didžiausias kaltininkas yra jis pats, tiek kvailysčių prikalbėti per trumpą laiką pavyksta retam politikui. Pirmiausia, jis turėtų pasižiūrėti pats į save, juolab, kad visa rinkimų kampanija buvo finansuota valstiečių lėšomis. Manau, kad partija nenorėjo išmesti pinigų į balą. Taigi, realybė yra truputį kitokia nei piešia S. Skvernelis“, – sakė politologas.
Santykius aiškinasi per žiniasklaidą
Politologė Rima Urbonaitė tikina, kad tampa akivaizdu, jog R. Karbauskio ir S. Skvernelio bendradarbiavimą lems tai, kiek jie sugebės rasti bendrą vardiklį. Pasak politologės, skiriasi ne tik šie politikai, bet ir „artimi ratai žmonių“, kurie juos abu supa. Stebina ir tai, kad S. Skvernelis koalicijos formavimo metu laikėsi nuošalyje.
„Žmogui, kuris yra suinteresuotas koalicijos formavimu, nes jam pačiam reikia įgyvendinti sudarytą programą net ir atostogų metu gali būti aktyvus. Jis buvo pasyvus visose derybose. Kaip būsimas premjeras ir vienas valstiečių lyderių, norėjosi matyti daug aktyvesnį žmogų“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologė tikino, kad takoskyrų tarp premjero ir valstiečių partijos lyderio atsiranda vis daugiau ir nebematoma reikalo glaistyti tam tikrų dalykų.
„Aš manau, tai yra testas R. Karbauskiui ir partijai. Ar partija ir jos lyderis geba priimti ir atsižvelgti į kritiką. Jei yra negebėjimas kritiką priimta, tada suprantu ir S. Skvernelį. Į tokią partiją, kurioje tu negali išsakyti, ką galvoji, nėra prasmės integruotis ir tęsti bendradarbiavimą“, – svarstė politologė R. Urbonaitė.
Ji sakė, kad galimi du scenarijai: konflikto eskalavimas arba R. Karbauskio „nusileidimas“ ir kritikos priėmimas.
„Sunku pasakyti, nesinori burti iš kavos tirščių. Gali būti, kad ir dabar nelengvai R. Karbauskis priims kritiką. Ar viskas išeis į viešumą, o gal viduje konfliktuos, bet ras bendrą vardiklį“, – svarstė politologė. Anot jos, jei S. Skvernelis ir R. Karbauskis rimtai susiims, rezultatai gali būti sunkokai prognozuojami, nors premjeras yra gerokai populiaresnis politikas nei valstiečių partijos lyderis.
„Paskutiniu metu prognozuoti kai kuriuos dalykus yra sunkiai įmanoma. Racionalus grūdas ne visada yra, o mes prognozuoti bandome atsiremdami į racionalius galimus sprendimus“, – sakė politologė, tikindama, kad R. Karbauskiui vertėtų pasitikrinti pasitikėjimą partijoje, visoje partijoje ir tarp visų narių.
„Iš kelių sakinių suprantu, kad premjeras turi nuoskaudą, nes iškelti ultimatumai buvo nepasitarus su juo. Gali būti taip, nes iš interviu lyg ir jaučiasi tokie dalykai. Gali būti, kad nuoskaudų likę, bet jei jos išryškėja, reiškia, kad po rinkimų nebuvo susėsta ir išsiaiškinta, kas yra kas, atsakyta į nemalonius klausimus. Taigi, dėl to santykių aiškinimasis eina per viešąją erdvę, tai rodo, kad įtampos yra stiprios, jei nesugebama išsiaiškinti tarpusavyje“, – svarstė politologė R. Urbonaitė, sakydama, kad aiškintis santykius per žiniasklaidą – rizikinga ir gali baigtis liūdnai.
