Šiaulių rajono gyventoja „Šiaulių kraštui“ atskleidė darbo sutartimis pridengtą samdomų darbininkų išnaudojimo planą. Pašnekovė žinanti: darbininkus taip dabar mulkina ne vienas darbdavys. Apie tai, kad oficialiai įdarbinti žmonės patys moka ne tik mokesčius, bet ir už darbo priemones bei patalpų šildymą, tvirtina nežinoję netgi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai.
Ūkio išlaidoms – iš algos
Moteriai – 27-eri. Ji save vadina darbo įkaite. Tačiau kalbėti viešai kol kas atsisako – bijo darbdavio keršto. Todėl pašnekovės vardas yra pakeistas – Neringa.
Šių metų gegužę Neringa įsidarbino viename Šiaulių rajono ūkininko ūkyje pagalbine darbininke.
Darbdavys su samdine sudarė darbo sutartį, kurioje, kaip ir privalu, įsipareigojo mokėti darbo užmokestį (nurodytas valandinis atlyginimas), pažymėjo, kad moteris dirbsianti „pagal suminę darbo laiko apskaitą iš anksto numatytu grafiku“.
Aptarė ir terminuotos darbo sutarties galiojimo terminą. Abu paskaičiavo esą per mėnesį, dirbdama visą darbo dieną, Neringa turėtų užsidirbti apie tūkstantį litų į rankas.
Sutarties apačioje darbdavys ir darbininkė pasirašė.
Sutartis Neringai sukėlė abejonių, kai pakviestai pasiimti pirmos algos jai algalapyje pirštu bakstelėta pasirašyti ties 300 litų suma. Dar pusketvirto šimto litų moteriai iš kišenės ištraukė pats darbdavys.
Pabandžiusiai aiškintis, kur dingo mažiausiai dar trys šimtai litų, Neringai paaiškinta, kad šie pinigai atskaityti pajamų mokesčiui, „Sodros“ įmokai, kontoros išlaikymui ir darbo priemonėms, kuriomis ji visą mėnesį naudojosi.
Kita mėnesį situacija, anot Neringos, nepasikeitė – prasidėjus sezonui, moteriai darbe teko dirbti ne tik viršvalandžius, į darbą ji buvo kviečiama ir savaitgaliais.
Paaiškinusiai, kad šeštadieniais ir sekmadieniais dirbti ji negalėsianti, nes turi pustrečių metų sūnelį, darbdavys moteriai pagrasino pravaikštomis, ir ji turėsianti sumokėti baudą už įrenginių prastovas.
Tačiau ir dirbusi kone visus savaitgalius bei viršvalandžius Neringa per mėnesį neuždirbo nė aštuonių šimtų litų (300 oficialių, dar 480 – „iš kišenės“). Darbdavio paaiškinimas tas pats – išlaidos.
Dirbanti bedarbė
Neištverdama išnaudojimo, moteris darbovietę paliko. Ūkininkas priklausiančio atlyginimo nesumokėjo motyvuodamas tuo, jog ji padarė tik žalos.
Darbdavys, anot Neringos, patvirtino nutrauksiantis sutartį tik tada, kai baigsis jos galiojimo terminas, o kol kas rašysiantis pravaikštas.
Neringa dabar jaučiasi tarsi tarp žemės ir dangaus: nenutraukusi darbo sutarties ji negali ieškoti kito darbo arba registruotis Darbo biržoje – „Sodros“ duomenų bazėje tebėra informacija, jog ji dirba. Grįžti pas sukčiavusį ūkininką taip pat nebėra nei noro, nei jėgų.
Tikrintojai pažeidimų neras
„Šiaulių kraštui“ Neringa papasakojo sužinojusi, kad darbdaviai, prisidengę oficialiomis darbo sutartimis, taip išnaudojantys ir kitus visą sezoną dirbančius samdinius.
Žiemą, moters žiniomis, uždarose patalpose plušantys vyrai ir moterys atlygio gaunantys dar mažiau – tuomet iš jų atlyginimo išskaitomos dar ir išlaidos už patalpų šildymą bei elektrą.
Anot moters, jei anksčiau darbdaviai nesudarinėdavo darbo sutarčių, o, pasirodžius tikrintojams iš įvairių inspekcijų, nelegalai išsilakstydavo, tai dabar legalizuojama. Darbo sutartimi pridengtų grubių pažeidimų beveik neįmanoma išaiškinti, nes dokumentai tvarkingi.
„Atvažiuos inspektoriai patikrinti ir ras legaliai dirbančius darbininkus – su darbo sutartimis, socialiai draustus. Jokių pažeidimų“, – sakė Neringa.
Neringos žodžiais, nelegalumo pobūdis šiuo metu pasikeitęs, atsirado niekur neįforminamos rinkliavos: nesusimokėsi – nedirbsi.
Darbo inspekcijai – naujiena
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotoja Svetlana Černuševič apie naujas kai kurių darbdavių aferas apeinant darbo įstatymus ir išvengiant daugelio su darbo santykiais susijusių išlaidų ir įsipareigojimų darbininkui bei valstybei, nieko nežinojo.
Specialistė užtikrino, kad darbo inspektoriai ras būdų, kaip atskleisti tokio pobūdžio sukčiavimus.
Pasak S. Černuševič, pastaraisiais metais nustatyto nelegalaus darbo atvejų (kuomet darbo vietoje dirba oficialiai neįforminti asmenys) skaičius šiais metais ženkliai šoko.
„Negalėčiau pasakyti, jog nelegalaus darbo daugėja, – sakė specialistė. – Veikiau stiprėja kontrolė.“
Nelegalų nustatyta dukart daugiau
Nelegalaus darbo kontrolės sustiprinimui šių metų liepos mėnesį penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose sudarytos mobilios darbo grupės, vykdančios nelegalaus darbo reidus.
VDI pareigūnai šiemet jau atliko 2623 nelegalaus darbo inspektavimus ir nustatė 1247 neteisėtai dirbančius asmenis (pernai atlikti 1142 inspektavimai ir nustatyta 573 nelegalūs darbuotojai).
VDI Šiaulių skyriaus vedėjo Zenono Griguolos teigimu, nelegalaus darbo kontrolė, sukūrus mobilią grupę Šiauliuose, suaktyvėjo ir Šiaulių apskrityje bei kaimyniniuose regionuose.
Šiemet inspektavimų skaičius išaugo dvigubai, o nustatytų nelegalų skaičius perkopė šimtą.
VDI Šiaulių skyriaus pareigūnai daugiausiai nelegaliai dirbančių asmenų šiemet užregistravo statybos, medienos apdorojimo, aptarnavimo (maisto, apgyvendinimo) sektoriuose, žemės ūkyje.
Ypač daug skundų apie neįdarbinimą šiemet gauta iš Kelmės rajono, kur dažniausi pažeidėjai – ūkininkai, ūkio darbams samdantys darbininkus nesudarydami sutarties ir taip išvengdami privalomųjų mokesčių.
Edita KARKLELIENĖ
