Vidaus reikalų sistemą silpnina ne tik nukirptos lėšos, pelningai dirbusios apsaugos policijos panaikinimas, bet ir masiškas pareigūnų traukimasis iš tarnybos.
Policija byra. Pernai į tarnybą policijoje priimta penkis kartus mažiau pareigūnų, nei iš jos pasitraukė. Vidaus reikalų sistema jau beveik neturi kuo privilioti darbuotojų. Prastėjanti policininkų padėtis netruks sugrįžti bumerangu mums visiems. Visuomenės saugumas pakibo ant plauko, tačiau tai mūsų valdžiai mažai rūpi.
Pasitraukia triskart daugiau
Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas teigė nematantis Policijos departamento vadovų kaltės: stengiamasi išgyventi iš tiek lėšų, kiek yra. Tačiau prognozavo, kad po metų kitų vidaus reikalų sistemos, taip pat ir visuomenės, laukia nemalonumai. „Masinis darbuotojų priėmimas į policiją vyko 1991–1992 m. Po dvidešimties darbo metų pareigūnai turi teisę išeiti į pensiją, tad artėja metas, kai daugelis patrauks į didesnį atlyginimą ar geresnes darbo sąlygas pasiūlyti galinčias privačias struktūras“, – sakė V.Lamauskas. Kad šis procesas prasidėjo ir garvežys jau užvestas, rodo pastarųjų metų statistika.
„Policiją palieka geri, patyrę kadrai. 2011 m. iš tarnybos pasitraukė 1 018 pareigūnų, prognozuojama, kad šiemet išeis dar tiek pat. Policija byra. Įsivaizduokite, kad tie tūkstantis žmonių – tai 5–7 vidutiniai policijos komisariatai, ir tiek jų netenkama kasmet“, – konstatavo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas. Jis pridūrė, kad pasitraukė daugiausia pirminės ir viduriniosios grandies pareigūnų – tų, kurie dirba arčiausiai žmogaus: patruliuoja, važinėja į įvykių vietas, tiria nusikaltimus. Viešoji policija neteko daugiau kaip 700 pareigūnų. „Žmonės sulaukia pensijos ir išeina. Tai dar jauni ir – svarbiausia – labiausiai patyrę žmonės“, – paaiškino V.Bakas. Naujais kadrais policija beveik nepasipildo. Pernai į tarnybą policijoje priimta penkis kartus mažiau pareigūnų, nei iš jos pasitraukė. Vytauto Lamausko teigimu, manoma, kad kasmet iš policijos pasitraukia tris kartus daugiau darbuotojų, nei į ją ateina.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla tvirtino, kad policijos vadovybė turi viziją, kaip sustiprinti policiją ir darbą joje padaryti patrauklesnį, tačiau pripažino, kad tarnybą paliko daug profesionalų. Anot jo, tai – neišvengiama realybė, nes puikūs specialistai užsidirbo socialines garantijas ir išejo dirbti ten, kur siūloma daugiau. Dalis policijos pareigūnų esą darbą vidaus reikalų sistemoje paliko dėl asmeninių ambicijų. Kaip ten būtų, vidaus reikalų sistema jau beveik neturi kuo privilioti žmonių.
Įšalusios ir „padovanotos“ lėšos
Patvirtinus šių metų biudžetą paaiškėjo, kad vidaus reikalų sistema sulauks 4 proc. mažiau lėšų nei pernai. Maža to, žlugusiame „Snoro“ banke liko įšaldyta 17,3 mln. Lt policijai skirtų biudžeto asignavimų bei Europos Sąjungos lėšų. O maždaug po 25 mln. Lt pajamų kasmet policijai atnešdavusi komercinė objektų apsaugos paslauga panaikinta.
Nuo Naujųjų metų nei Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, nei policijos komisariatų pareigūnai nebeteikia apsaugos paslaugų, o sandoriai su fiziniais ir juridiniais asmenimis nutraukti.
Šakių rajono policijos komisariato viršininkas Mindaugas Skruibis spaudai yra teigęs, kad ši paslauga gana solidžiai papildydavo komisariato biudžetą, o nelikus paslaugos nebus ir pinigų.
Vytautas Bakas taip pat pripažįsta, kad tai – nemažos lėšos. Policijos departamentui pavaldi apsaugos policija užėmė 22 proc. minėtų paslaugų rinkos Lietuvoje. Surinktais milijonais būdavo finansuojami policijos komisariatai, daugiausia lėšų būdavo skiriama degalams įsigyti ir technikai remontuoti.
Apsaugos funkcija iš policijos atimta po to, kai verslininkai (privačios saugos tarnybos) pradėjo skųstis neva dėl nelygių konkurencijos sąlygų. „Apsaugos policijos turtą buvo galima parduoti. Juk turtas – ne tik statiniai, bet ir užimama rinka, sutartys su klientais. Tačiau visa tai buvo paprasčiausiai padovanota. Iš privačių saugos tarnybų darbuotojų girdėjau, kad klientų padaugėjo bent kelis kartus“, – dėl nesugebėjimo ar nenoro ekonomiškai mąstyti apgailestavo V.Bakas.
Budėtojus pavertė tyrėjais
V.Lamauskas nelinkęs kaltinti Policijos departamento valdžios: „Dėl skurdo, t. y. finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumo, teko priimti kai kuriuos sprendimus. Pavydžiui, dalį budėtojų paversti reaguotojais į įvykius. Dėl to, be abejo, kenčia ikiteisminių tyrimų kokybė, bet pasirinkimo, matyt, nebuvo.“
Problema išspręsta būdais, kurių vieną galima pavadinti geruoju, o kitą – bloguoju. Ne visuose rajonų policijos komisariatuose yra išlikusios areštinės: tos, kurios buvo įrengtos rūsiuose ir pusrūsiuose, senokai panaikintos. Teritorijų, kurias prižiūri areštines turintys komisariatai, gyventojai gali džiaugtis. Areštantų negalima palikti vienų (juos reikia maitinti, saugoti, stebėti), tad komisariatuose nuolat turi dirbti budėtojai, jų nuo šių pareigų atitraukti negalima. Todėl iš tyrėjų, kriminalinės policijos darbuotojų sudarytos 4–5 asmenų visą parą budinčios grupės. Jų pareigūnai pasikeisdami važinėja į įvykių vietas, t. y. ten, kur reikia kvalifikuotų specialistų įsikišimo, pavyzdžiui: rinkti įkalčius, apklausti liudytojus ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Komisariatuose, kur areštinių nėra, pirminį ikiteisminį tyrimą naktimis atlieka budėtojai.
Vadina optimizacija
Minėtas naujų pareigų pridėjimu pasibaigęs procesas gražiai vadinamas operatyvaus valdymo optimizacija. Vienas Trakų policijos komisariato darbuotojas pasakojo: „Kadaise Bendrojo pagalbos centro telefonu paskambinę žmonės būdavo sujungiami su arčiausiai esančiais policijos komisariatais, o budėtojai spręsdavo, ką nukreipti į įvykio vietą – tik policijos pareigūnus ar ir ugniagesius bei kitus gelbėtojus. Skambinantįjį jie sujungdavo ir su greitosios pagalbos medikais.
Dabar skambučius priiminėja ir ekipažus į įvykio vietą siunčia (pagal tai, kuris ekipažas arčiausiai) vyriausieji policijos komisariatai. Mūsų atveju – Vilniaus. Operatyvaus valdymo poskyrio specialistai, paprastai vadinami budėtojais, kurie visą gyvenimą dirbo prie pulto ir skirstė pajėgas, dabar važinėja į įvykių vietas, drauge su kitais pareigūnais vykdo konvojavimo funkcijas (juk areštinės Trakuose nėra, tad į apklausas sulaikytuosius ir suimtuosius reikia vežioti iš Vilniaus). Jei budėtojas su padėjėju ir vairuotoju naktį išvyksta į nusikaltimo vietą, komisariatas užrakinamas.“
Tiesa, minėtas pareigas budėtojai atlieka tik naktį, nes pasibaigus darbo valandoms tyrėjai ir ekspertai nedirba. „Iš pareigūnų girdėjau, kad budėtojams teko vykti ir į nužudymų bei išžaginimų vietas, atlikti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, nors reikiamo išsilavinimo jie neturi. Išklausę tik kursus“, – nepatvirtintais duomenimis pasidalijo V.Lamauskas.
Ar atvyks laiku?
Ar ištikus nelaimei pagalba spės laiku atvykti, rūpi kiekvienam, ypač toliau nuo policijos komisariatų įsikūrusiems nedidelių miestelių, gyvenviečių ir kaimų gyventojams. Įvykiai skirstomi į tris kategorijas: A, B ir C. A kategorijai priskiriami sunkiausi nusikaltimai, pavyzdžiui: sunkus kūno sužalojimas, nužudymas ar plėšimas. Įvykio vietą policijos ekipažas turėtų pasiekti per 12–15 min. B kategorijos – lengvesni nusikaltimai, kai pareigūnams reikia atvykti per 20 min. C kategorijos nusikaltimai – lengviausi.
Išsiaiškinus visas aplinkybes, galima pasiūlyti žmogui kitą dieną kreiptis į policijos komisariatą, o jei reikia pareigūnų pagalbos, šie turi atvykti per valandą. Ar įmanoma spėti reaguoti į A ir B kategorijų įvykius? Vienas policijos darbuotojas teigė, kad sudėtinga ar net neįmanoma: mat kartais visame rajone budi tik du policijos ekipažai. Jei jie išvykę į įvykio vietą viename rajono gale, o pagalbos reikia už 50 km esančioje gyvenvietėje kitame gale, naktį, ypač žiemą, kai slidu, atvykti per 12 min. gelbėti žudomo ar plėšiamo žmogaus nepavyks.
„Laukiu pensijos, – paklaustas, kaip ištveria tokias darbo sąlygas, atsakė vienas kalbintas pareigūnas. – Bet juk sakoma, kad šuo ir kariamas pripranta.“
Tikėtis, kad, silpnėjant policijos pajėgoms, Lietuvoje sumažės nusikalstamumas, matyt, neverta. Remiantis pasauline statistika, nedarbui padidėjus 1 proc., kriminogeninė situacija pablogėja 5 proc. Minėtas rodiklis mūsų šalyje labai aukštas, o gresiant naujai krizei situacija vargu ar pagerės. Be to, policijos pareigūnai nebegali, kaip anksčiau, ignoruoti šeimyninių konfliktų ar neskubėti jų tirti.
Net jei nuo smurtautojo nukentėjęs asmuo nesutinka rašyti skundo, pareigūnai turi smurtautoją sulaikyti, pradėti ikiteisminį tyrimą. Aiškindamiesi šeimyninius konfliktus, pareigūnai sugaišta nemažai laiko, o pasitaiko, kad uždarius smurtautoją į areštinę antroji pusė ima skambinėti prašydama, kad šis būtų išleistas.
Policijos departamento tinklalapyje paskelbtos apklausos duomenimis, smurtą šeimoje nuolat patiria 11, 5 proc. asmenų, retai – 19, 4 proc. Į klausimą, ar smurtaujama kaimynų šeimose, teigiamai atsakė beveik 11 proc. respondentų.
Graži kovos su smurtu šeimoje iniciatyva pareigūnams atnešė daugiau darbo. Bet vidaus reikalų sistemoje triūsiančiųjų gretos mažėja. Taigi kol viename miesto ar rajono krašte pareigūnas aiškinasi su „naminiu“ smurtautoju, kitame gale kažkas gal laukia nesulaukia pagalbos.
Komentarai
Tinkamai padėties neįvertino Vyriausybė
Julius Sabatauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas
Negaliu nuraminti visuomenės, kad esant dabartinei situacijai žmonės gyvens saugiai. Tegul visuomenę nuramina vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir Vyriausybė, nes pagal Konstituciją Vyriausybė atsakinga už viešąją tvarką ir saugumą. Vyriausybė turėjo aiškiai numatyti, kad policijai būtų užtikrintas pakankamas finansavimas ir kad nuolat nerimaujantys dėl savo ateities pareigūnai pradės trauktis iš tarnybos.
Daugelis jų – žmonės, turintys žinių, didelę patirtį ir dar daug jėgų, kad galėtų būti naudingi visuomenei ir užtikrintų jos narių saugų miegą. Kodėl formuodama šių metų biudžetą Vyriausybė neįvertino, kad panaikinus apsaugos policiją sistema neteks milijonų, kuriais būdavo užkaišomos finansavimo skylės? Iš ministerijos nesulaukta siūlymo, kad, atsižvelgiant į labai sunkius metus, apsaugos policijos naikinimas būtų atidėtas bent dvylikai mėnesių. Jei tinkamos kvalifikacijos neturintiems budėtojams tenka atlikti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, tai (sistemos – aut. past.) grimasa. Užjaučiu policijos komisariatų vadovus, kurie priversti taip suktis iš padėties.
Tiesiog nėra galimybės skirti daugiau pinigų
Arvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
Pagrindinės policijos funkcijos – užtikrinti tvarką ir viešąjį saugumą, atsižvelgiant į finansavimą, atliekamos patenkinamai. Ir nereikia sakyti, kad policijai karpomos lėšos – tiesiog nėra galimybės skirti daugiau pinigų. Atsisakyti nebūdingų policijai funkcijų, tarkime, apsaugos funkcijos, buvo numatyta dar 2006 metais. Dėl kilusios krizės apsaugos policijos panaikinimas buvo atidėtas iki šių metų.
Policija turi atlikti savo darbą – naikinti narkotikų platinimo tinklus, aiškintis kitus nusikaltimus. Netenkina kai kurių policijos komisariatų būklė, gana aštriai iškyla pareigūnų uniformų klausimas, tačiau šios problemos sprendžiamos pagal išgales. Kai kas prognozavo nusikalstamumo augimą 2009 metais, prasidėjus krizei, tačiau tai neįvyko. Tikiu, kad ir šiemet policija sėkmingai spręs iškylančius uždavinius.
Daiva Norkienė
