Oficialiajam Vilniui užsimenant, kad Rusija Gruzijoje neįvykdė būtinų sąlygų jos ir Europos Sąjungos strateginių derybų atnaujinimui, Suomijos analitikas pažymi, kad ES nevertina nuolat prieštaraujančių, o nesiliaujantis savų interesų iškėlimas Briuselyje nėra laiminti taktika.
Suomijos tarptautinių santykių instituto atstovas Arkadijus Moshesas (Arkadijus Mošesas) antradienį BNS sakė, kad ES dominuoja kompromiso ieškojimo kelias ir pažymėjo, kad Lietuva sėkmingai juo pasinaudojo, į ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybų mandatą įtraukdama jai rūpinčius klausimus.
„Ne man dalyti patarimus dėl Lietuvos užsienio politikos. Iš principo yra du keliai, kaip ES šalys elgiasi bendrijos viduje, nesvarbu ar tai liečia Rusiją, ar ne. Vienas kelias yra ieškoti kompromiso. (...) Yra ir kitas būdas, kaip elgtis. Tai nuolat iškelti savo interesus: kai į vienus interesus atsižvelgiama, pateikti naują interesų paketą. Manau, kad ES tokia pozicija paprastai nevertinama. Laikantis tokios taktikos sėkmingai galima sužaisti vieną ar du kartus. (...) Lietuva turi vieną kaimynę, kuri taip elgėsi tikrai per dažnai ir rezultatas buvo, kad ji susipriešino su kita savo kaimyne“, - sakė A.Moshesas.
Kartu jis pabrėžė, kad yra klaidinga manyti, jog naujos strateginės partnerystės sutarties labiau reikia Rusijai, o ne ES ir sakė, kad Gruzijos separatistiniuose regionuose po karinio konflikto likusios rusų pajėgos nėra esminė problema Rusijos dialoge su ES.
„Manau, būtų išmintinga prancūzų diplomatijos vertinimą priimti kaip pradžios tašką. Esminė problema išlieka ir ji nėra Rusijos karių išvedimas. Esminė problema yra ta, kad Rusija pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę ir šis pripažinimas nebus atsiimtas, o ES nepripažino šių regionų nepriklausomybės ir remia Gruzijos teritorinį vientisumą, koks jis atrodė prieš penkių dienų karą. Tai yra sisteminis prieštaravimas, kurio nebuvo paisoma. Jis niekur nedings (prieštaravimas - BNS), todėl visada bus galimybių nesutikti su prancūzų diplomatijos išvadomis“, - kalbėjo Rusijos pilietybę turintis Suomijos analitikas.
A.Mosheso teigimu, dėl taikos plano Gruzijoje derėjosi būtent prancūzai, todėl jei jie yra patenkinti jo įgyvendinimu, pirmyn judėti reiktų remiantis jų vertinimais, o ne kitomis interpretacijomis.
Paklaustas ar Lietuvos užsienio politikos vairą parėmus konservatoriams, galėtų pablogėti Lietuvos ir Rusijos santykiai, A.Moshes sakė „teoriškai - taip“, tačiau praktiškai šiuo metu tai mažai tikėtina.
„Galbūt aš klystu, bet aš nesitikiu jokių didelių permainų. Iš esmės jau nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvos užsienio politika labiau demonstravo tęstinumą, o ne lūžius ir pokyčius. Buvo niuansų, bet linija išliko ta pati. O linija yra tokia, kad Lietuva laikėsi principu paremtos pozicijos daugeliu su Rusija susijusių klausimų, bet ji visuomet įžvelgdavo naudą sau, pragmatiško požiūrio naudą kai tik tai būdavo įmanoma. Sprendžiant Kaliningrado klausimus Lietuvos pozicija niekada nebuvo problema. Ji turėjo principinę poziciją, bet niekada nenorėjo principinės opozicijos niekam, ko pragmatiškai galima būtų siekti“, - kalbėjo Suomijos analitikas.
Pirmadienį paskelbtoje bendroje deklaracijoje Lietuvos ir Lenkijos prezidentai pažymėjo, kad kol rusų kariuomenė neišvesta, būtų per anksti atnaujinti derybas dėl naujo partnerystės susitarimo su Rusija.
Šia deklaracija tarptautinė bendruomenė ir Europos Sąjungos vyriausybės kviečiamos reikalauti, kad Rusija iki galo ir besąlygiškai išvestų savo kariuomenę iš Gruzijos teritorijos pagal rugpjūčio 12 dienos paliaubų sutartį, kurią Europos vadovai patvirtino aukščiausio lygio susitikime rugsėjo 1 dieną.
Tuo metu oficialusis Paryžius sako, kad sąlygos atnaujinti derybas dėl ES ir Rusijos partnerystės susitarimo yra pakankamos.
Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos buvo sustabdytos po rugsėjo 1 dieną įvykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio. Priimtoje deklaracijoje teigiama, kad derybos bus sustabdytos, kol bus įvykdytas reikalavimas, jog Gruzijoje teritorijoje esančios Rusijos karinės pajėgos grįžtų ten, kur buvo iki prasidedant Rusijos ir Gruzijos karui.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje - iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Šis konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo kariniai veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos regionus. Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir Nikaragva.
