Laimei, iki šiol nė vienam mano apžiūrėtam pacientui COVID-19 diagnozė nepasitvirtino“, – pasakoja jau penkerius metus Suomijoje gydytoju dirbantis klaipėdietis Darius Balčiūnas.
Suomijoje, Huitineno miestelyje, D. Balčiūnas dirba šeimos gydytoju, o vakarais ir savaitgaliais dar budi visoje Vakarų Suomijoje esančiuose įvairiuose skubios pagalbos skyriuose, taip pat – Tamperės universitetinėje ligoninėje.
Kadangi šeima liko gyventi Klaipėdoje, į Lietuvą vyras sugrįžta gana dažnai. Ne tik su šeima pabūti, bet ir periodiškai dirba Šilutės ligoninėje. Kaip pats sako – savo malonumui.
„Galima sakyti, kad į Suomiją parvykau paskutiniu reisu. Tarsi turėjau dviem savaitėms būti uždarytas karantine, bet Suomijoje nėra taip griežtai, kaip Lietuvoje. Jei jautiesi sveikas – gali dirbti.
Kaip tik Helsinkio apylinkėje trūko gydytojų, tad sutikau pagelbėti, tik privalėjau dėvėti medicininę kaukę", – pasakojo D. Balčiūnas.
Nors gali skambėti ir paradoksaliai, bet bent kol kas Suomijoje šeimos gydytojams darbo yra sumažėję.
„Pavyzdžiui, šiandien man reikėjo apžiūrėti tik 6 pacientus. Suomijoje darbingo amžiaus pacientus apžiūri darbo medicinos gydytojai.
Šiais metais aš irgi įgijau darbo medicinos gydytojo kvalifikaciją", – mediko darbo kasdienybe dalijosi Suomijoje dirbantis klaipėdietis.
Pasak jo, tokia situacija susidarė dėl to, kad į poliklinikas dabar kreipiasi tik tie, kuriems labai reikia.
„Daug kur yra įsteigtos karščiavimo klinikos. Pavyzdžiui, poliklinikos priėmimo skyrius padalintas į dvi dalis.
Laikomasi tokios taktikos, kad kiekvienas karščiuojantis ir turintis kvėpavimo takų sutrikimų gali sirgti COVID-19, tad toks pacientas nukreipiamas į tą poliklinikos dalį, kuri yra atskirta nuo kitų pacientų.
Gydytojai persirengia specialia apranga ir eina apžiūrėti pacientų.
Jei simptomai nėra sunkūs, tyrimų neimame, nebent tai yra medicinos darbuotojas ar priklausantis rizikos grupei, pavyzdžiui, sergantis onkologine liga“, – pasakojo medikas.
Viskuo rūpinasi valdžia
Bent kol kas Suomijoje dirbantis D. Balčiūnas nesusidūrė su apsaugos priemonių stygiumi. Tiek medicinos kaukių, specialių aprangų yra pakankamai.
„Manau, kad ir Suomijoje nėra didelių medicininių kaukių ar kitų reikalingų medžiagų atsargų, bet yra galvojama apie ateitį ir ruošiamasi įvairiems galimiems scenarijams.
Suomijoje tikrai nėra panašių akcijų, kokios dabar vyksta Lietuvoje, kai patys žmonės renka pinigus ir galvoja, kaip aprūpinti medikus reikalingomis apsaugos priemonėmis. Kaukės – valdžios, o ne gyventojų rūpestis.
Suomijoje už viską atsakinga valdžia ir ja labai pasitikima. Gal dėl to nėra ir jokios panikos.
Taip, žmonės sunerimę, bet niekas nepanikuoja, tiesiog klauso nurodymų ir juos vykdo. Jei pasakė, kad nereikėtų be reikalo eiti į polikliniką, tai ir neina“, – kalbėjo gydytojas.
D. Balčiūnas pasidžiaugė, kad lietuviai atsakingai vertina apsaugos priemones, mat Suomijoje retai kur viešoje vietoje išvysi žmones, vaikštančius su medicininėmis kaukėmis.
„Aš eidamas į parduotuvę užsidedu ir būnu kone vienintelis su kauke, tad aplinkiniai į mane žiūri keistai, tarsi aš būčiau ligonis. Tikrai nereikėtų galvoti, kad viskas Suomijoje yra gerai, ir būtina sekti jų pavyzdžiu“, – svarsto D. Balčiūnas.
Visgi daugelis dalykų šioje šalyje lietuviui imponuoja.
„Man labai patinka stebėti, kad Suomijos valdžia įspūdingai komentuoja visą esamą situaciją. Kone kiekvieną vakarą per televiziją rodomi net kelių ministrų pasisakymai. Gyventojai gali išgirsti, ką daro sveikatos, mokslo, vidaus reikalų ar socialinių reikalų ministerija, taip pat ministrų diskusijas.
Beje, visoms išvardytoms ministerijoms vadovauja moterys“, – pasakojo D. Balčiūnas.
Karantinas – ir Suomijoje karantinas
Pasak jo, Suomijoje pandemijos pasekmes bandoma švelninti panašiai, kaip ir kitose šalyse. Mokyklos ir universitetai dirba nuotoliniu būdu. Kai kurie darželiai dirba, nes jie reikalingi medikų vaikams.
„Kas gali, dirba nuotoliniu būdu, bet daugelis statybos ar gamybos įmonių dirba kaip dirbusios“, – akcentavo D. Balčiūnas.
Gyventojams į lauką galima išeiti, tačiau neleidžiama būriuotis. Kadangi Helsinkyje yra didelis susirgusiųjų židinys, šis miestas uždarytas, iš Helsinkio galima išvažiuoti tik labai svarbiais atvejais, pavyzdžiui, darbo reikalais ar sunkiai susirgus giminaičiui.
„Keliuose stovi policijos pareigūnai ir tikrina. Tad žmonės būna pasiruošę iš anksto – ant lapo užrašo, kokia išvykimo priežastis ir parodo pareigūnui“, – detalėmis dalijosi vyras.
Jis pasidžiaugė, kad Suomija yra pasiruošusi maisto atsargų, nes kaupė jas nuo karo laikų.
„Tad panašu, kad bado nebus“, – vylėsi D. Balčiūnas.
Nebereikia svajoti
Pasiteiravus, ar labai skiriasi medikų darbo sąlygos Lietuvoje ir Suomijoje, D. Balčiūnas buvo atviras, kad Suomijoje jis turi galimybę dirbti taip, kaip ir įsivaizdavo, kad turėtų būti.
„Kai dirbau Lietuvoje, tik galėjau įsivaizduoti, kokie turėtų būti darbo santykiai, kaip turėtų veikti visos elektroninės sistemos, kaip turėtų būti išrašomi receptai ir t. t. Tad kai atvažiavau į Suomiją, nebeliko apie ką svajoti, nes viskas čia taip ir yra“, – džiaugėsi gydytojas.
Tačiau jis neslėpė, kad emigranto dalia visur panaši, nesvarbu, kokioje srityje dirbi.
„Suomijoje vietiniai kolegos medikai į lietuvius medikus žiūri kaip į imigrantus. Normalu. Esi svetimšalis, tavo kitoks išsilavinimas, kitokia patirtis. Bet lietuviai imlūs, greitai persiorientuoja. Tačiau, neslėpsiu, pradžia nebuvo lengva.
Lietuvoje buvau pripratęs, kad daugiausia gydytojas turi dirbti „su popieriais“, o Suomijoje tokio darbo beveik nėra.
Man pačiam beveik netenka nieko rašyti – daugelyje darboviečių, ypač valstybinėse įstaigose, gydytojas diktuoja į mikrofoną, o sekretorė viską užrašo -– siuntimus, receptus. Labai patogu, gydytojas sugaišta trigubai mažiau laiko. O man, svetimšaliui, yra dar vienas pliusas, kad manoji suomių kalba po to, kai viską užrašo sekretorė, tampa tobula“, - nusijuokė medikas.
Lietuvoje dirba tik dėl malonumo
Su pacientais jam tenka bendrauti suomiškai. Tačiau tam jis iš anksto ruošėsi. Dar prieš išvykdamas dirbti į Suomiją, mokėsi šios kalbos.
„Kai vieną dieną, iki algos likus savaitei, nuėjau pas savo pensininkę mamą pasiskolinti pinigų, supratau, kad taip ilgiau negalima, ir pradėjau kryptingai ruoštis“, – prisiminė D. Balčiūnas, kaip prieš penkerius metus jis ryžosi išvažiuoti dirbti į Suomiją.
Dabar jam labai patinka lankstus darbo grafikas. Gydytojas pats gali susiplanuoti, kiek savaičių nori dirbti Suomijos medicinos įstaigose ir kiek laiko nori praleisti Lietuvoje.
„Kaip noriu, taip ir susidėlioju grafiką. Galiu Lietuvoje išbūti ir mėnesį, ir du“, – D. Balčiūnas džiaugėsi, kad nemažai laiko gali praleisti Lietuvoje su šeima.
Gydytojas neslepia, kad mielai gyventų ir dirbtų savo tėvynėje, kurią labai myli.
„Tačiau yra taip, kaip yra. Dirbdamas Suomijoje žinau, kad mano šeima bus aprūpinta, kad vaikai galės mokytis ten, kur nori, kad galėsime sau leisti viską, ko mums reikia. Ne, nesu turtuolis, bet tikrai finansinė situacija yra visiškai kitokia, nei dirbant šį darbą tik Lietuvoje.
Dabar Šilutės ligoninėje dirbu savo malonumui, nes man patinka dirbti su lietuviais medikais. Lietuviai medikai yra iš tiesų puikūs profesionalai ir pagal esamas galimybes dažnai daro stebuklus.
Tačiau atsakingai galiu pasakyti, kad pirmoji medicinos grandis Lietuvoje nėra gerai sustyguota. Šeimos gydytojai dirba labai daug, bet iš esmės ne tai, ką reikia. Dirbant archajiškais metodais, kai reikia užpildyti krūvas popierių, neturint reikalingos technikos, šeimos gydytojo darbas Lietuvoje iš tiesų labai sudėtingas“, – pasakojo D. Balčiūnas.
Pasak jo, Suomijoje darbo krūviai yra griežtai normuoti. Pavyzdžiui, poliklinikoje dirbantys medikai tiksliai žino, kad per dieną jiems nereikės apžiūrėti daugiau nei 15 pacientų.
„Stengiamasi suplanuoti darbą taip, kad visi planiniai pacientai laukia, o ekstriniai patenka laiku.
Gydytojams labai patogu, bet pacientams gal ir labiau patiktų lietuviškas variantas, kai pas šeimos gydytoją stengiamasi patekti čia ir dabar. Tad kai Lietuvoje pacientai verkia, kad laiku negauna paslaugos, pabuvę Suomijoje suprastų, kad Lietuvoje tikrai nėra ko skųstis“, – svarstė gydytojas.
Jis pasakojo, kad patys suomiai labai santūrūs. Atrodo, kad jiems nerūpi kitų reikalai.
„Darbe dažniausiai kalbamės apie orą ir gamtą. Tavo reikalai ar asmeninis gyvenimas niekam neįdomus. Niekas tiesiai šviesiai neaiškina, ką ir kaip reikia daryti arba nedaryti.
Pavyzdžiui, jei iš Rytų atvykusi gydytoja atėjo į darbą išsikvepinusi, lakuotais nagais ir seginti auskarus, tai kitą rytą įstaigoje ant stalo bus padėta lentelė ir joje aiškiai parašyta, kad Suomijoje gydytojai nesilakuoja nagų ir nesikvepina. Niekas nebaksnoja pirštu ir neįžeidinėja, o tiesiog tarsi visiems darbuotojams primena darbo taisykles“, – pasakojo gydytojas.
„Kai atvažiavau dirbti į Suomiją, nebeliko apie ką svajoti, nes viskas čia yra taip, kaip svajojau“, – sako Darius Balčiūnas.
„Pasirodo, medikams labai svarbu mokėti ir apsirengti, ir nusirengti“, – sako neretai įtariamus užsikrėtus koronavirusu pacientus apžiūrintis Darius Balčiūnas.
