Pavasarį šunų kirpyklose – bumas. Nusikirpti žmogui paprasčiau, nei rasti laisvą vietą augintiniui. Eilėje tenka laukti po 2–3 savaites. Šiaulietės šunų kirpėjos sako, jog šunys šeimininkams – kaip keturkojai vaikai, kuriems nieko negailima.
Išsigąsta skutimo mašinėlės
Pavasarį šunų kirpyklose – klientų antplūdis. Nuolatinių klientų sąrašą papildo sezoniniai, kurie atveda savo augintinį į kirpyklą dukart per metus. Pastaruoju metu populiariausi klientai – jorkšyro terjerai.
Šiaulietė Laima, eidama pro duris, duoda paskutinius nurodymus, kaip apkirpti jos amerikiečių kokerspanielį Grosą. Pas šunų kirpėją, kirpyklos savininkę Berutą Simėnienę augintinį ji kerpa jau dešimt metų.
„Pagal veislę šunį reikėtų į kirpyklą vesti kas ketvirtį. Aš vedu tris kartus per metus. Jei Grosas būna labiau susivėlęs, už kirpimą tenka išleisti ir 60 litų“, – sakė Laima.
Šunų kirpėjų mokslų Lietuvoje nėra, todėl žinios perduodamos iš lūpų į lūpas. Senoji šunų kirpėjų karta – savamoksliai.
„Pirmiausia reikia meilės, nes darbas sunkus. Pavyzdžiui, pešti plaukus reikia stiprių rankų. Būtina išmanyti šunų anatomiją, psichologiją, valdyti įrankius“, – žinių bagažą apibūdina jau beveik 25 metus šunų grožiu besirūpinanti B. Simėnienė. Be to, ji – kinologė, tarptautinės kategorijos teisėja.
Pasak kinologės, pirmą kartą kerpant šunį, ypač svarbu atrasti su juo ryšį. Ne visi šunys mėgsta neįprastus garsus, juos gąsdina prie ausų burzgianti skutimo mašinėlė. Yra klientų, kurie pasiima laisvadienį ir, kol kerpamas augintinis, sėdi šalia.
Priklausomai nuo šuns veislės, dydžio, šukuosenos sudėtingumo, kaina vyrauja nuo 20 iki 150 litų. Gražinimo procesas trunka nuo 2 iki 5 valandų.
Kirpti – dėl higienos
Darant šukuoseną, svarbu išryškinti gražiausius šuns bruožus ir paslėpti trūkumus. Šnaucerių, spanielių, kitų šiurkščiaplaukių veislių šunims nugaras reikia pešti. Skutant plaukas pasidaro per daug minkštas, garbanojasi.
Šiurkščiaplaukių šunų prieš kirpimą maudyti negalima, nes išplautas plaukas tampa slidus, tai apsunkina darbą. Švelniaplaukius šunis reikia išmaudyti, po to kirpti.
Pasak Berutos, šunys kerpami ne vien dėl estetinio grožio, bet ir dėl higienos. Higieniniam šukavimui priklauso apkirpti labiausiai prakaituojančias vietas – šunų ausis, pėdas bei užpakalinę dalį.
Kūno kailį galima formuoti pagal norą arba veislės standartą.
Pavyzdžiui, jorkšyro terjero standartas – plaukai iki žemės, nekerpami galvos, barzdos plaukai. Jei šuo nevedamas į parodas, šeimininkas su plaukais gali elgtis, kaip išmano.
Mėgstantys Keliauti turėtų atsižvelgti į praktinius dalykus: jorkšyro terjero kailį patrumpinti, kad netektų augintinio nuolat laikyti ant rankų. Ilgaplaukiams kirpimas svarbus, kad nesusiteptų kailis.
B. Simėnienė turi klientų, kurie kas mėnesį pasirodo tiksliai kaip laikrodukas. Maždaug kas tiek laiko rekomenduojama kirpti jorkšyro terjerus. Atidžios priežiūros reikalauja jų ausys, greitai auga nagai.
Šunys kaip vaikai
„Lietuvoje nėra populiaru kirpti augintinius labai įmantriai. Būna paprašo palikti ant ausų, ant uodegos šepečiukus“, – klientų norus atskleidžia kirpėja Beruta. Būna, kad žmonės šunims nagus nulakuoja, pripina kasyčių.
Anot jos, pasaulis labiau eina iš proto – šunų plaukus įvairiausiai iškarpo, iš pudelių padaro tigrus. Kol kas Beruta nesulaukė prašymų šunis garbanoti ar dažyti. Yra tekę nuskusti susivėlusį pūkuotuką triušį, žmonės pageidauja apkirpti ilgaplaukius katinus.
„Vaikams yra lėlytės, suaugusiems – šuniukai. Kai kuriems šuo – atgaiva. Ypač tiems, kurie užaugino vaikus, liko vieniši. Šuo tampa geriausiu draugu. Taip nelepino savo vaikų, kaip dabar lepina šunį“, – sako B. Simėnienė. Jos nuomone, šunys – amžini vaikai.
Madų nesivaiko
„Į kirpyklą savo augintinį vedu dažniau, nei einu kirptis pati“, – juokiasi pudelio Kikos šeimininkė Gerda. Moteris sako, jog pinigų, išleistų šuns grožiui puoselėti, neskaičiuoja – į kirpyklą pudelį veda kas du mėnesius.
Audriaus Kriščiūno veterinarijos gydykloje dirbanti gyvūnų kirpėja Jovita Kriščiūnienė patikina, jog klientai mados tendencijų nesivaiko.
„Pavyzdžiui, pudelių kirpimų yra daug: liūtuko formos, sportinis, vasarinis... Artėja vasara, visi pageidauja trumpesnės šukuosenos, kad šuniui nebūtų karšta. Taip praktiškiau“, – komentavo J. Kriščiūnienė.
Jovita nepataria gyvūnų kirpti namuose – siūlo atvesti pas specialistus. Darydami šukuosenas patys, gyvūnų šeimininkai iškarpo kailį, iš kurio vėliau sudėtinga formuoti šukuoseną, nes trūksta plaukų.
„Jorkšyrams per daug pakerpa ūsus, nebelieka apvalios galvytės. Su žirklėmis reikia mokėti elgtis, kad neįkirptum šuniui į odą. Taip dažnai nutinka norint iškirpti susivėlusį katino kaltūną“, – sakė gyvūnų kirpėja.
Pasak Jovitos, gyvūnų kirpimas vasarą padeda greičiau pastebėti erkes.
