Sunkmetis išbando ir šimtmečiais nusistovėjusias vertybes - jau pasitaiko atvejų, kai vos galą su galu suduriantys tėvai prašo globos įstaigų bent laikinai priglausti jų vaikus. Globos specialistai nerimauja, kad situacija gali dar labiau pablogėti, jei valstybė nepasirūpins tokiomis itin sunkmetį pajutusiomis šeimomis. Tuo tarpu psichologai mano, kad joks sunkmetis negali priversti atiduoti vaikų.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktorės Odetos Tarvydienės, Kelmėje, Anykščiuose ir Visagine dėl pablogėjusios šeimos finansinės būklės tėvai jau kreipiasi į globos įstaigą prašydami pagloboti mažylius.
"Šeima, auginanti dvi nepilnametes mergaites, reikalavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) specialistų nustatyti joms globą, o globėja paskirti motinos seserį, kad būtų mokama 500 litų globos išmoka kiekvienai. Tėvai aiškino, kad sunku išgyventi neturint pakankamai pajamų", - Eltai sakė O. Tarvydienė. Pasak direktorės, VTAT, įsigilinusi į situaciją, išmokėjo vienkartines pašalpas ir padėjo sutvarkyti kitus formalus dėl socialinių išmokų.
Į VTAT kreipėsi ir keturių vaikų motina, kuri pagimdžiusi atsisakė pasiimti penktą vaikelį. Ji aiškino neturinti pinigų mažyliui auginti. "Dar į vieną tarnybą kreipėsi tėvai, prašydami apgyvendinti vaiką globos namuose. Jie sakė negalį išlaikyti savo atžalos", - teigė O. Tarvydienė.
Pasak tarnybos vadovės, pastaruosius trejus metus iš šeimų paimamų vaikų skaičius mažėjo. Dažniausiai atžalos į globos įstaigas patekdavo ne dėl prastos finansinės būklės, bet dėl blogos priežiūros - tėvų girtavimo, netinkamo paramos panaudojimo, smurto.
"Deja, dabar gali nutikti ir taip, kad vaikai atsidurs vaikų namuose būtent dėl šeimos finansinių problemų. Tai ypač palies tuos Lietuvos miestus, kuriuose didžiausias nedarbas. Tėvai galbūt kreipsis į VTAT norėdami, kad vaikai būtų sotūs ir saugūs. Bet kol kas užfiksuoti tik keli tokie atvejai, ir jais dar negalima patvirtinti šios prielaidos", - sakė O. Tarvydienė.
Būtent dėl to, pasak O. Tarvydienės, būtina stiprinti socialinės paramos šeimai tinklą.
"Kiekviena šeima, neturinti užtektinai lėšų išlaikyti savo vaiką, turėtų kreiptis į Socialinės paramos skyrius, kur specialistai įvertins situaciją, paaiškins, kokius dokumentus reikia pateikti pašalpai gauti. Vaiko atidavimas į globos namus - blogiausia išeitis. Pagal mūsų valstybės politiką, joks vaikas dėl tėvų skurdo negali patekti į instituciją.Vaikui tai yra pati didžiausia trauma, kokia tiktai gali būti. Laiku turi būti išnaudojamos visos priemonės, šeimai suteikiama pagalba", - teigė O. Tarvydienė.
Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, tėvams riboti teises į vaikus galima tik tada, kai jie atžalų neprižiūri, bet ne dėl to, kad neišmaitina.
"Valstybė visais atvejais yra įsipareigojusi padėti vaikui. Pavyzdžiui, jei tėvai netenka būsto, surandama, kur gyventi ir teikiama kita pagalba. Taip pat padedama vaikui, jei tėvai negali jo išmaitinti. Nemanau, kad dėl to reikėtų vaiką apgyvendinti globos namuose. Pirmiausia vaikas turi gyventi savo šeimoje, jeigu ten jam yra saugu", - sakė R. Šalaševičiūtė.
Ji įvardino tokias galimas paramos šeimai priemones kaip bedarbio pašalpa, socialinės išmokos, nemokamas maitinimas vaikui mokykloje, nuvežimas ir parvežimas iš jos, dienos centrai, labdaros organizacijos "Maisto bankas" pagalba.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys, Eltai komentuodamas susidariusią situaciją, teigė, kad ne tik sunkmečiu pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl pablogėjusios finansinės padėties negali išlaikyti savo vaikų ir juos atiduoda į globos įstaigas. Pasak ministro, reiktų taikyti prevenciją ir valstybei stiprinti šeimos institutą.
"Pirmiausia viską patys turime padaryti, kad vaikai neatsidurtų globos namuose. Valstybė gali prie to prisidėti. Šiai sričiai skiriami nemaži pinigai, ir jie bus didinami. Pirmiausia reikia pasistengti keisti politiką taip, kad pereitume prie prevencijos. (...) Jeigu šeimoje viskas bus gerai, niekas neiškeliaus į vaikų namus", - sakė R. J. Dagys.
Tuo tarpu psichologai vaikų atidavimo į globos įstaigas netapatina su ekonomine situacija. Psichologo Andriaus Ato teigimu, kalbos, jog tėvai dėl prastos finansinės būklės palieka vaikus, yra mitas ir jaukas, siekiant nukreipti žvilgsnį nuo pagrindinių priežasčių, tarkime, alkoholizmo šeimoje.
"Ekonominis motyvas gali būti tiktai pats paviršius. Pirmiausia tėvystė remiasi ne ekonominiu faktoriumi. Kukliai arba skurdžiai gyvenantys žmonės gali būti žymiai geresni tėvai negu labai pasiturintys. (...) Ekonominis sunkmetis gali būti tėvų, paliekančių vaikus, viešas, formalus, oficialus pasiteisinamas", - sakė A. Atas.
Psichologas atkreipė dėmesį, kad sutuoktiniai, išgyvenantys krizę, paliekami likimo valiai, neskatinami pasirūpinti šeima, vienas kitu. Dėl to, pasak A. Ato, turėtų būti sprendžiama pagalbos šeimai diegimo sistemos problema.
"Įsivaizduokite patį mylimiausią žmogų pasaulyje: koks jis nuostabus, geras ir kaip besąlygiškai myli. Ir štai tas žmogus pasako "atsiprašau, aš truputį nebegyvensiu su tavimi". Vaikas ir tėvai atsiskirdami jaučiasi taip, lyg būtų išpjaunama dalis širdies. Dar nesu sutikęs tėvų, kurie nemylėtų savo vaikų", - aiškino psichologas.
