Jau beveik mėnuo, kai mūsų šalyje galioja draudimas auginti daugiabučiuose į pavojingų veislių sąrašą įtrauktus šunis ir šių veislių požymius turinčius mišrūnus. Į pavojingų ir draustinų veislių sąrašą pateko Amerikiečių Stafordšyro terjerai, Stafordšyro bulterjerai, Amerikiečių buldogai, Argentinos dogai, Fila Brasileiro (Brazilų mastifai), Turkų, Kaukazo ir Pietų Rusijos aviganiai. Suskaičiuoti, kiek pavojingomis pripažintų veislių šunų esama iš viso, bandyta įpareigojant šeimininkus savo augintinius registruoti. Vien Vilniaus mieste į juodąjį sąrašą įtrauktų šunų veislių atstovų registruota apie 300, tačiau net neabejojama, kad mažiausiai antra tiek tokių savininkų to nepadarė, o gal ir apskritai neketina to daryti.
Drausmins baudomis
Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybė naująją tvarką pažeidžiantiems šunų šeimininkams grasina baudomis nuo 200 iki 400 litų, taip pat iš šeimininko augintinis gali būti konfiskuotas. Vilniečiai, kurie butuose augina į pavojingų veislių sąrašą įtrauktus šunis, turi gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus leidimą, tačiau šiuo metu minėti leidimai neišduodami gyventojams, kurie gyvena butuose. Koks likimas laukia jų keturkojų?
Apie gyvūną sprendžiama aklai
Profesionali šunų dresuotoja Daiva Gapsevičiūtė teigė, kad šiuo metu dirba tik su vienu į draudžiamų veislių sąrašą patenkančiu šunimi, bet šeimininkas gyvūnu rūpinasi nepriekaištingai, tad į sąrašą įtrauktų šunų veislių šeimininkai masiškai į dresuotojus nesikreipė: „Iš tų žmonių, kurie pas mane lankosi, agresyvių šunų šeimininkų yra tik vienas. Tokios tvarkos įsigaliojimą vertinu labai kritiškai. Juk apie tai, ar šuo yra agresyvus, nusprendžiama pagal jo išvaizdą. Čia panašiai kaip stereotipas, kad moterų, kurių plaukų spalva šviesi, ir mąstymas toks...“
Į klausimą, ar gali nutikti taip, kad šių šunų šeimininkai ims spręsti problemą paprasčiausiu keliu ir didelė dalis jų augintinių atsidurs prieglaudose arba gatvėje, pašnekovė atsakė: „Gali nutikti ir taip, tai bus šeimininkų sprendimas, Jeigu šiuo metu sąlygų registruoti šunį nėra, o gyvūną reikia kur nors padėti, bus ieškoma įvairių išeičių.“
Anot specialistės, žmonėms, galvojantiems apie gyvio tvirtu charakteriu laikymą, jo dresavimu reiktų susirūpinti, kai jam vos mėnuo. „Tinkamo elgesio šuniuką reikia mokyti iš karto, o ne iš pradžių leisti daryti kokias nors klaidas, o paskui pulti mokyti, kaip reikia. Žmonės, kurie ateina pas mane, dažnai tikrai supranta, kad jų šunį reikia dresuoti. Žinoma, pasitaiko ir tokių, kurie nori tik „atsižymėti“. Būna, kad žmonės ateina tuomet, kai patys nebesusitvarko su gyvūnu ar yra kitų problemų“, – pasakojo šunų dresuotoja. Dėl šuns agresijos 95 proc. kaltas šeimininkas.
Paklausta, ar brangus malonumas yra šunų dresūra, kalbinta specialistė teigė, kad viskas priklauso nuo šuns, ar šeimininkas kartu dirba ir kokius tikslus savo augintiniui kelia. Kartais su šeimininku užtenka tiesiog pasikalbėti, o jie kalbame, pavyzdžiui, apie gyvūno socializaciją, tai gali užtrukti. „Įsivaizduokite, jei suaugusį šunį reikia išmokyti lipti laiptais – laiko ir pastangų tam reikia įdėti labai daug, nes šuns amžius jau nebe tas, kai mokomasi labai greitai“, – teigė D. Gapsevičiūtė. Ji tvirtino, kad dėl šuns agresijos 95 proc. atsako jo šeimininkas: „Tai dažniausiai šeimininko, kuris netinkamai gyvūną išauklėjo, nesusitvarkė, nematė situacijos „nuopelnas“.
Gyvūnų nusikrato dėl pačių įvairiausių priežasčių
Naujienų portalo balsas.lt kalbinta VšĮ „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė teigė, kad net nesiejant esamos situacijos su pradėjusia galioti tvarka padėtis ir taip kelia šiurpą: „Gyvūnai į prieglaudas atiduodami masiškai. Pastaruoju metu norinčių atiduoti gyvūną į priegaudą skaičiai labai išaugo: tai per didelį nusipirkto, tai per didelis užaugo, pridarė nuostolių. Tie žmonės, kurie savo gyvūnus myli, su jais susitvarko.“
Pašnekovės teigimu, žmonės negalvoja apie gyvūnus atsakingai: „Sulaukiame nemažai skambučių, kai žmonės pasakoja, kad pirko šunį, šis užaugo didelis, patys auginti nenori, artimieji šios atsakomybės taip pat nenori, tada žmonėms sakome, kad jie pirko ne kėdę ar stalą, o šuo gyvena apie 10 ir daugiau metų. Žmogus turi galvoti, kad yra atsakingas už gyvūną, o ne vėliau juo nusikrato ramiai galvodamas, kad „man nieko už tai nebus“.
Anot A. Volockytės, itin dažnai prasideda tikrų tikriausias teroras: „Paskambina žmonės ir sako, kad jau kitą dieną turi išvykti į užsienį arba atostogų, o paprašius palaikyti gyvūną bent porą dienų sako, kad tokios galimybės nėra, bet gyvūną tuoj pat nuveš į mišką ir ten paliks.“
Draugystė baigiasi, kai prasideda nuostoliai
Kalbinta moteris prisiminė neseną atvejį, kai moteris, turinti ketverių metų šarpėjų veislės šunį, kuris sugraužė spintą, patyrė poros tūkstančių litų nuotolį: „Bandant moteriai aiškinti, kad galbūt šuo negerai jaučiasi, kad gal jam trūksta veiklos ir spinta nukentėjo dėl jo neturėjimo ką veikti, vis tiek buvo pakartotas paaiškinimas, kad gyvūnas pridarė nuostolių ir norima kuo greičiau juo nusikratyti. Bet juk apie tai, kad tokių situacijų gali nutikti, reikėjo galvoti prieš ketverius metus.“
Paklausta apie agresyvius šunis ir naująją tvarką, gyvūnų globos organizacijos vadovė teigė ją vertinanti nepalankiai: „Kartais mišrūnai yra kur kas pavojingesni nei veislių, įtrauktų į šį sąrašą atstovai. Be to, viskas priklauso nuo šuns auklėjimo. Visuomet lengviausia viską uždrausti, užuot ieškojus kitų būdų informuoti visuomenę.“
