Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė sako, kad būsimose derybose Lietuva sieks užsitikrinti adekvatų finansavimą svarbiausioms sritims ir objektams. Tačiau ar derybos bus sėkmingos, prognozuoti anksti. „Nepriklausomai nuo to, Lietuva jau ruošiasi. Šiuo metu atliekamas analitinis darbas, vertinama 2014–2020 metų parama ir jos poveikis Lietuvos ūkiui ir plėtrai. Jo rezultatus žinosime jau šį mėnesį“, – sako viceministrė.
Ministerija pripažįsta: susidursime su lėšų trūkumu
L. Maskaliovienė sako, kad ES investicijos yra vienas svarbiausių valstybės viešųjų investicijų šaltinių, todėl sumažinus ar nutraukus paramą, gali iškilti problemų. „Galime susidurti su lėšų investicijoms trūkumu. Todėl privalome kiekvieną eurą investuoti taip, kad jis duotų grąžą. Turime nebekurti tokios infrastruktūros, kurio išlaikymui reikėtų papildomų savivaldybės ar biudžeto lėšų, bet siekti įveiklinti jau sukurtą infrastruktūrą bei investuoti į inovacijas, kuriančias daugiau pridėtinės vertės“, – teigia viceministrė.
Ministerijos duomenimis, 2007–2013 metais investuota per 440 mln. eurų ES paramos ir valstybės lėšų energetinio efektyvumo didinimui ir verslo finansavimui. Dabartiniu 2014–2020 metų laikotarpiu numatoma investuoti virš 600 mln. eurų ES fondų lėšų
Lietuvos laukia krachas – mitas ar realybė?
Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius yra pareiškęs, kad jeigu laiku nereformuosime Baltijos šalių ūkių, netekus ES paramos ištiks krizė, baisesnė nei 2008. Tuo metu „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad ES parama apipinta mitais ir baimėmis.
„Tai, kad Lietuva neteks ES pinigų yra paprasčiausiai mitas. Ta parama, kuri skirta dabartinei finansinei perspektyvai, bus skirstoma bent iki 2022 metų. Vadinasi, dar mažiausiai penkerius metus žinome, kokią gausime paramą ir jokio šoko mūsų ekonomikai nebus. Sekančiam finansiniam periodui parama gali šiek tiek sumažėti Lietuvos BVP tenkančio vienam gyventojui viršijus 75 proc. ES vidurkio. Bet prarama nebus prarasta. Tiesiog kai kurioms programoms, kurios skirtos regioninės atskirties mažinimui, finansavimas bus mažesnis. Net ir blogiausiu scenarijumi, Lietuva praras tik apie penktadalį tos paramos, kurią gauna dabar“, – sako N. Mačiulis.
Mitu ekonomistas vadina ir tai, kad Lietuva yra labai priklausoma nuo ES paramos ir be jos patirs krachą. „Paprastas pavyzdys, šis finansinis periodas yra įpusėjęs ir yra paskirstyta maždaug dešimtadalis visų lėšų. Kokia įtaka ekonomikai? Jokios neigiamos įtakos – augimas vienas iš sparčiausių Bendrijoje, nepaisant, kad lėšų paskirstymas labai vėluoja ir nėra itin efektyvus. Tai man dėl to nėra aišku, iš kur kyla tas nerimas dėl ES pinigų. Gal tiesiog norime dėl kažko nerimauti. Tačiau sumažėsianti ES parama į Lietuvos didžiausių problemų dešimtuką tikrai nepatenka“, – sako N. Mačiulis.
Kurie sektoriai pajus finansavimo sumažėjimą
Baiminamasi, kad sumažėjus ES paramai, kai kurie sektoriai, ypač infrastruktūros atnaujinimo, kelių tiesimo ir remonto, pastatų apšiltinimo, taps problemiški. Nes šiuo metu jie vystomi beveik tik iš ES lėšų. N. Mačiulis sako, kad kai kurios sritys iš tiesų lėšų sumažėjimą pajus, tačiau nestipriai.
„Yra kai kurie sektoriai, kurie daugiau paramos įsisavina. Čia visų pirma infrastruktūra, kelių tiesimas, pastatų apšiltinimas, viešasis sektorius. Čia parama tikrai sumažės. Šiems sektoriams įtaka bus juntama. Tačiau bendrai Lietuvos ekonomikai įtaka gali būti net neapčiuopiama. Dažnai svaidomasi tokiais pareiškimais, kad Es parama sudaro pusę Lietuvos biodžeto. Bet mūsų skaičiavimais įtaka Lietuvos ekonomikos augimui yra tik 1 proc. per metus. Tai jei mes ir prarasime penktadalį paramos, makroekonominiams rodikliams tai daug įtakos neturės“, – sako N. Mačiulis.
