Daugelio Lietuvos šuliniuose vanduo netinkamas gerti, bet žmonės turi mažai galimybių juos išsitirti.
Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų vandenį vartoja iš šachtinių šulinių, tačiau daugumoje jų aptinkama nitritų, nitratų, žarnyno uždegimus sukeliančių bakterijų. Valstybė šulinių vandens kokybės tyrimus nemokamai atlieka tik šeimoms, kuriose yra nėščiųjų arba kūdikių iki pusės metų, nes būtent jiems užterštas vanduo gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų. Tačiau patys žmonės ne visada žino apie tokią galimybę, o medicinos įstaigos apie tai vangiai informuoja visuomenės sveikatos specialistus.
Užterštų – du trečdaliai
Daugumoje Europos Sąjungos šalių tik iki dešimtadalio gyventojų vartoja geriamąjį vandenį iš šulinių ar gręžinių. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, Lietuvoje tokių yra ketvirtadalis. Tačiau jų gali būti ir daugiau, nes net ir prisijungę prie viešųjų vandens tiekimo tinklų žmonės toliau vartoja šulinių vandenį.
„Nemažos dalies mūsų šulinių ir negilių gręžinių vanduo yra užterštas, todėl gerti netinka“, - teigė Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Leidimų ir licencijavimo skyriaus vedėja Ilona Drulytė.
Per metus visuomenės sveikatos centrai ištiria apie 3 tūkst. šulinių, kurių vandenį vartoja kūdikius iki 6 mėnesių auginančios šeimos ir besilaukiančios moterys. Didesnės dalies šulinių vanduo netinka maistui, nes per 30 proc. užteršta nitratais ir nitritais, amoniais, kitame trečdalyje šulinių viršytos leistinos mikrobiologinės taršos normos.
Galimos ir mirtys
„Ypač pavojingas užterštas vanduo kūdikiams, – sakė I.Drulytė. – Kasmet po keletą kūdikių apsinuodija šulinių vandeniu. Pasitaiko ir mirtinų atvejų.“
Kūdikius iki pusės metų amžiaus auginančioms šeimoms ir besilaukiančioms moterims šulinių vandens tyrimai yra atliekami nemokamai. „Tereikia gauti medikų nukreipimą“, – aiškino I.Drulytė.
Vis dėlto programa įgyvendinama neefektyviai. Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausios specialistės Rimos Petrauskienės, medicinos įstaigos labai vangiai teikia informaciją apie besilaukiančias ar sulaukusias kūdikio šeimas. „Štai šiemet išsiuntėme prašymus pranešti apie tokias šeimas 16-ai Kauno pirminės sveikatos priežiūros klinikų, bet duomenis pateikė tik viena kita“, – apgailestavo R.Petrauskienė. Patys žmonės į visuomenės sveikatos centrus taip pat kreipiasi labai retai.
Tyrimai nepigūs
Į laboratoriją atvežus mėginį, nustatomas nitritų, nitratų, amonio ir žarnyno uždegimus sukeliančių bakterijų kiekis. „Iš šiemet Kauno mieste ir rajone tirtų 70 šulinių daugiau kaip pusė (38) buvo užteršti“, – tvirtino specialistė.
Pasak R.Petrauskienės, teršalai į šulinius patenka, kai kiemuose netoli jų kompostuojamos augalų atliekos, statomos išvietės, tręšiami netoliese esantys daržai.
Ištirti šulinio vandenį neauginančioms kūdikių šeimoms kainuoja apie 100 Lt. Daugeliui gyventojų tai nemaži pinigai, nors sveikata ir yra brangiausias turtas. „Tokie tyrimai per brangūs socialiai remtiniems žmonėms, – mano Jonavos rajono gyventojas, neįgalumą turintis Arūnas Deksnys. – Kelis kartus pigiau vandenį gali ištirti vandentiekio įmonės, į kurias ir žadu kreiptis. Man atrodo, kad galima rasti būdų, kaip atpiginti šią paslaugą.“
Žmonėms neaišku
Žmonėms ne visada išsamiai paaiškinama apie galimybes ištirti savo šulinių vandenį. Pavyzdžiui, A.Deksnys sakė nusivylęs rajone savivaldybės ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos surengta akcija, kurios metu žadėta nemokamai patikrinti visų norinčiųjų šulinių vandenį. „Sužinojęs apie akciją, kreipiausi į Kauno visuomenės sveikatos centro skyrių Jonavoje. Bet renkanti mėginius darbuotoja atostogavo, todėl man pasiūlė pačiam nuvykti į Kauną, – pasakojo vyras. – Nustebau, kai Kauno visuomenės sveikatos centras už tyrimą pareikalavo apie 100 Lt mokesčio ir nieko nežinojo apie akciją. Pasijutau apgautas ir grįžau neištyręs mėginio.“
Redakcijai pradėjus domėtis šia istorija, paaiškėjo, kad Kauno visuomenės sveikatos centras nesusijęs su akcija. O žmonės dažnai nežino, kad visuomenės sveikatos centrai ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija yra skirtingos institucijos. Nors jos abi pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, bet savo veiksmų, pasirodo, nederina.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos visuomenės sveikatos specialistas Karolis Lebednikas pripažino, kad žmonėms trūksta informacijos. „Iniciatyvą šviečiant visuomenę turėtų rodyti savivaldybės ir Visuomenės sveikatos centrai, o mes tik atliekame tyrimus, – teisinosi jis. – Jonavos rajone surengta pirmoji tokia akcija, ištyrėme apie 150 šulinių. Be vietos valdžios finansavimo to savo iniciatyva daryti negalėtume, nes tam neturime lėšų.“
Sveikata būtina rūpintis
Ilona Drulytė, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Leidimų ir licencijavimo skyriaus vedėja
Net ir prijungti prie viešųjų vandens tiekimo tinklų gyventojai neretai renkasi šulinio vandenį. Viena priežasčių – taupymas. Kita klaidinga nuomonė, kad šulinio vanduo švaresnis ir sveikesnis negu vandentiekio. Daug kas skundžiasi, kad iš vandentiekio čiaupo bėgantis vanduo yra kietas, rudas, neskanus. Taip, tai nemalonu, bet sveikatai dažniausiai kenkia tai, kas nematoma ir nejaučiama, – nitratai, pesticidai, mikrobinė tarša ir pan. Vartojant jais užterštą vandenį kraujyje susidaro methemoglobinas, dėl kurio sutrinka deguonies pernešimas krauju iš plaučių į audinius. Dėl to kūdikiams atsiranda deguonies badas, pamėlsta oda ir gleivinės, gali atsirasti traukulių, laiku nesuteikus kvalifi kuotos gydytojų pagalbos – ištikti mirtis.
Saulius Tvirbutas
