Ministerija antradienį išplatintame pranešime taip pat pabrėžė raginanti dėl šio žingsnio pradėti konsultacijas su sąjungininkais ir Baltijos jūros šalimis.
Diskutuoti apie galimą pasitraukimą pirmiausia siūloma Valstybės gynimo taryboje, siekiant užsitikrinti platų politinį sutarimą šiuo klausimu.
„Taip pat svarbu konsultuotis su pagrindiniais sąjungininkais, kurie siunčia karius į Lietuvą, tokiais kaip Jungtinės Valstijos, Vokietija ir kitos NATO valstybės. Šios konsultacijos padėtų priimti sprendimus, atitinkančius regioninius bei tarptautinius gynybos interesus“, – pabrėžia KAM.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė BNS nurodė oficialaus karinio patarimo dėl pasitraukimo sulaukusi pirmadienį.
Pasak KAM, konvencijos denonsavimas sustiprintų krašto gynybą ir atgrasymo priemones.
„Lietuvos pasitraukimas iš Otavos konvencijos pasiųstų aiškią ir stiprią žinutę tiek vidinei, tiek tarptautinei auditorijai, jog šalis yra pasirengusi ginti savo teritoriją visomis prieinamomis priemonėmis. Žinoma, net ir denonsavusi Otavos konvenciją, Lietuva ir toliau laikytųsi pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės principų bei normų, susijusių su civilių apsauga ir kariavimo metodais“, – ministerijos pranešime cituojama ji.
Pasak KAM, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos vieninga pozicija sustiprintų atgrasymą bei parodytų bendrą požiūrį į gynybos principus regione.
Valstybės gynimo tarybai pritarus išstojimui iš Otavos konvencijos, ministerija siūlys prezidentui Gitanui Nausėdai teikti Seimui denonsuoti konvenciją.
Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad šalies pasitraukimas iš šio susitarimo atrištų rankas kariuomenei.
Vis tik regione šiuo metu šalių nuomonės išsiskiria: vieni – labiau už, kiti dvejoja, nes nemato techninio poreikio.
Pernai gruodį kadenciją baigiantis tuometinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė inicijuosiantis diskusiją dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos, tokiai diskusijai jau vykstant Suomijoje.
Konvenciją yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Jos sutinka nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys.
Seimas pernai liepą priėmė sprendimą denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Dokumentai dėl pasitraukimo Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui perduoti rugsėjo pradžioje, galutinai Lietuva iš šios konvencijos pasitrauks kovą. Nuo tada Lietuvai nebeliks apribojimų įsigyti, transportuoti ir naudoti kasetinius šaudmenis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
