„Izraelio vardo skverui suteikimo klausimą kol kas nusprendėme atidėti“, – BNS sakė savivaldybės Istorinės atminties komisijos vadovė Kamilė Šeraitė.
Anksčiau šios šalies vardu planuota pavadinti bevardį skverą Naujamiestyje, tačiau tam pasipriešino dalis vietos bendruomenės. Gyventojų teigimu, šioje vietoje su Izraeliu nėra jokių istorinių sąsajų, pavadinimas taip pat neturi nieko bendro su skvere esančia sniego žmonių skulptūra.
Galutinį sprendimą dėl Izraelio vardo suteikimo skverui turėjo priimti savivaldybės taryba, tačiau klausimas du kartus atidėtas, o galiausiai grįžo į Istorinės atminties komisiją.
K. Šeraitės teigimu, po diskusijų komitetuose, gautų bendruomenių laiškų ir kitų pasitarimų nuspręsta „toliau kalbėtis su Izraelio ambasada, Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenėmis, ieškant geriausių sprendimų vilniečiams, bendruomenėms ir ambasadai“.
„Svarstome ir tai, kad tai galėtų būti abipusis veiksmas – ne tik Vilniuje būtų suteiktas Izraelio vardas vienam iš skverų, bet ir Izraelyje galėtų atsirasti Lietuvos vardo skveras“, – aiškino tarybos narė.
Ji pabrėžė, kad skuboti sprendimai atneštų „daugiau žalos nei naudos“.
Anksčiau šiuo vardu planuota pavadinti senamiesčio skverą, esantį Bazilijonų ir Arklių gatvių sankirtoje, tačiau dėl planuojamo užstatymo tokia idėja atmesta. Šiam siūlymui taip pat nepritarė ir vietos bendruomenė.
Suteikti vienai iš sostinės erdvių Izraelio pavadinimą Vilniaus savivaldybė nusprendė gavusi šios šalies ambasados prašymą.
Istoriniai akcentai, skirti Vilniuje gyvenusiai žydų bendruomenei, šiuo metu sutelkti sostinės Žydų gatvėje: šalia lietuviško gatvės pavadinimo pakabintos lentelės su šios gatvės pavadinimais jidiš ir hebrajų kalbomis, čia yra Vilniaus Gaonui skirta memorialinė lenta ir biustas, kiti simboliai.
Pasak istorinių rašytinių šaltinių, Žydų gatvė Vilniuje minima nuo 1592 metų. Joje buvo įsikūręs svarbiausias Lietuvos žydų dvasinis ir kultūrinis centras, veikęs nuo XVI amžiaus pabaigos, šioje gatvėje šurmuliavo prekeiviai, veikė Stiklo turgus.
