Per 200 reidų 10 šalių tyrėjai suėmė 10 įtariamųjų, įskaitant įtariamą grupuotės vadeivą iš Lietuvos, ir dar 18 sulaikė apklausai.
Jie taip pat konfiskavo 26,5 mln. eurų įšaldytose banko sąskaitose, 116 automobilių, kurių vertė 2,3 mln. eurų, ir 5,1 mln. eurų grynaisiais pinigais, prabangos prekėmis, nekilnojamuoju turtu, žeme ir bendrovių akcijomis.
Europos prokuratūros (EPPO), nepriklausomos ES institucijos, kuriai pavesta tirti nusikaltimus ES finansiniams interesams, vadovaujamas tyrimas dėl pagrindinių, kaip manoma, su tuo susijusių Rusijos įtariamųjų vis dar tęsiamas.
Kodiniu pavadinimu „Nimmersatt“ (lietuviškai – „Nepasotinamas“) pavadintoje plataus masto operacijoje dalyvavo 1 000 policijos, mokesčių ir muitinės agentūrų pareigūnų, kurie per dvi dienas surengė iki detalių suplanuotus reidus Bulgarijoje, Estijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad nusikalstamo tinklo, kuris driekėsi nuo JAV iki Rusijos, taip pat veikė Kanadoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir daugelyje ES šalių, veiklos mastas buvo labai platus.
Sudėtinga nusikalstama schema
Operacija atskleidė sudėtingą nusikalstamą schemą, pagal kurią nusikalstama organizacija pirkdavo apgadintas transporto priemones, kurios dažnai būdavo parduodamos JAV draudėjų aukcionuose arba išardomos metalo laužui. Vėliau šios transporto priemonės buvo gabenamos į ES per įvairius uostus.
Siekdami išvengti didelių muito mokesčių, nusikaltėliai naudojosi fiktyvių bendrovių tinklu ir suklastotomis sąskaitos faktūromis, kuriose transporto priemonės buvo įvertintos per maža kaina, kad būtų gerokai sumažinti muito mokesčiai.
Atvykusios į ES, transporto priemonės sausumos keliais buvo gabenamos į Lietuvą, kur jos tariamai buvo remontuojamos autoservisuose. Tačiau, tyrimo duomenimis, remontas buvo tik kosmetinis, skirtas tam, kad automobiliai atrodytų kaip nauji ir praeitų reikiamą techninę apžiūrą.
Gavę reikiamus dokumentus, automobiliai buvo parduodami Vokietijoje ir kitose ES rinkose kaip be avarijų arba visiškai suremontuoti, nors slėpė rimtus pažeidimus, įskaitant trūkstamas oro pagalves ir kitus rimtus pavojus saugumui. Šios transporto priemonės buvo parduodamos už gerokai didesnę kainą nei tikroji jų vertė, taip keldami pavojus vairuotojams, kurie nežinojo apie minėtus defektus.
Gauja taip pat neteisėtai mokėjo PVM. Nusikalstamai grupuotei priklausantys automobilių pardavėjai Vokietijoje pasinaudojo ES maržos apmokestinimo schema, pagal kurią PVM galima mokėti tik nuo privačių asmenų parduodamų naudotų prekių pelno.
Nusikaltėliai šią mokesčio lengvatą taikė apgaudinėdami, nes automobiliai buvo importuojami komerciniais tikslais, o ne parduodami privatiems asmenims. Dėl šios sukčiavimo praktikos patirta milžiniškų PVM nuostolių.
Bendra ES finansams padaryta žala vis dar vertinama, tačiau manoma, kad nesumokėto PVM ir muito suma viršija 31 mln. eurų.
