Deividas Ringė, Aidas Šakys ir Tomas Orentas kaltinami tuo, jog vykdydami suderintą organizuotos grupės veiksmų planą, įkalbėjo kitą asmenį tapti vienos iš įmonių akcinininku ir direktoriumi, neatskleidžiant jam, jog įmonės tikslas yra apgaule įgyti didelės vertės kredito unijos turtą. 1987 metais gimęs D. Ringė prieš tai teistas jau 5 kartus.
Valstybinį kaltinimą teisme palaiko Kauno apygardos prokuratūros prokuroras.
Nustatyta, kad 3 kartus teistas A. Šakys turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, ne vėliau kaip 2010 metais Kauno mieste ir Kauno rajone, subūrė organizuotą grupę, skirtą sunkių ir apysunkių nusikaltimų darymui ir tarpusavyje pasiskirstė vaidmenimis bei užduotimis.
A. Šakys suburtoje organizuotoje grupėje, šios sudėtyje veikiant jam, G. G. (tyrimas nutrauktas asmeniui mirus) ir 6 kartus teistam D. Ringei, imitavus paskolinius santykius tarp kredito unijos ir kaltinamųjų valdomų bendrovių, iš kredito unijos apgaule įgijo didelės vertės turtą – 530 000 Lt (153 498,60 Eur), 700 000 Lt (202 734,01 Eur) ir 604 000 Lt (174 930,49 Eur) paskolas. Taip pat, veikiant organizuotoje grupėje, kurią sudarė kaltinamieji A. Šakys., D. Ringei ir G. G., apgaule buvo įgytas ir 950 000 Lt (275 139,01 Eur) bei 1 200 000 (347 544,01 Eur) vertės kredito unijos suteiktos paskolos.
Bendras bankrutavusios kredito unijos nemokumo administratorius pareikštų nurodomų civilinių ieškinių dydis – 2 339 256,80 Eur.
Nubausti dešimtis tūkstančių eurų siekiančiomis baudomis
Bylą išnagrinėjusi teisėja Sigita Meškauskienė visus tris vyrus pripažino kaltais. T. Orentas pripažintas kaltu dėl dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu (4 epizodai pagal BK 25 str. 3 d., BK 300 str. 1 d.), sukčiavimo (4 epizodai pagal BK 25 str. 3 d., BK 182 str. 3 d.) Vyrui buvo paskirta subendrinta 460 MGL (17 319 eurų) dydžio bauda. Šią baudą jis įpareigotas sumokėti per 24 mėnesių laikotarpį.
D. Ringė pripažintas kaltu dėl dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu (7 epizodai pagal BK 25 str. 3 d., BK 300 str. 1 d.), sukčiavimo (7 epizodai pagal BK 25 str. 3 d., BK 182 str. 3 d.), subendrinus bausmes jam paskirta 1000 MGL (37 650 eurų) dydžio bauda.
A. Šakys dėl padarytų nusikalstamų veikų susilaukė didžiausios baudos, siekiančios 2600 MGL dydį (97 890 eurų). Šią sumą jis turi sumokėti per 36 mėn. laikotarpį. Jis pripažintas kaltu dėl sukčiavimo (8 epizodai pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 3 d.), o bylos dalis dėl nusikalstamų veiksmų, susijusių su dokumentų suklastojimu ar disponavimu suklastotais dokumentais, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Kauno apylinkės teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi ir gali būti skundžiama apeliacine tvarka per 20 dienų.
Byla laikoma itin sudėtinga
Kaip pranešama Kauno apylinkės teismo pranešime spaudai, nors teismas šią didelės apimties bylą išnagrinėjo per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį, tačiau skiriant bausmę buvo atsižvelgta ir į bendrą baudžiamojo proceso trukmę, kuri nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki nuosprendžio paskelbimo truko 13 metų.
Šioje byloje atskirais nagrinėjamais atvejais buvo nustatyta, kad kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje pagal jiems nurodomus epizodus, atliko įvairius sudėtinius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas buvo sukčiavimo būdu užvaldyti kredito unijos lėšas.
Šio tikslo siekiant, buvo atliekama visa eilė tarpinių veiksmų, o būtent: juridinių asmenų suradimas, direktorių paskyrimas į pareigas, tinkamo įkeitimui nekilnojamojo turto suradimas, šio turto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas ir notariškas tvirtinimas, naujai įsigyto nekilnojamojo turto nepagrįstas vertės padidinimas per nepriklausomus turto vertintojus, vėliau – kreipimasis į kredito uniją su prašymu išduoti paskolą pagal siūlomo įkeisti, tačiau akivaizdžiai pervertinto, turto kainą, tuomet – paskolos suteikimo procedūrų vykdymas bei paskirtų lėšų išmokėjimas. Šio kiekvieno atskiro (pavienio) veiksmo atlikimui buvo rengiami bei panaudojami įvairaus pobūdžio dokumentai, kuriuos rengė skirtingi asmenys, ir juose buvo fiksuojami tarpiniai įvykiai.
Pažymėtina, kad lemiama galimybė sukčiavimo būdu pasisavinti kredito unijos lėšas kaltinamiesiems atsirado tik tuomet, kai buvo padarytos fiktyvios turto vertinimo ataskaitos su ženkliai išdidintomis žemės sklypų vertėmis, kurių pagrindu vėliau kredito unija rėmėsi suteikdama kiekvienu atveju skirtingo dydžio paskolą.
Taigi, A. Šakys, D. Ringė, T. Orento bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo mechanizmas, atliktų nusikalstamų veiksmų pasiskirstymas ir atlikimo trukmė, sukčiavimo būdu užvaldyto turto apimtis (dydis), ilgalaikiai, artimi, giminyste ir aukštu patikimumu grįsti santykiai rodo, kad kaltinamuosius siejo nusikalstami veiksmai, kurių organizuotumas buvo akivaizdžiai aukštesnio lygio, negu paprastos bendrininkų grupės.“ – teigia teisėja Sigita Meškauskienė.
